Gruzinai, čečėnai, pakistaniečiai, vietnamiečiai – daugybės tautų atstovai čia yra kone kasdienybė. Tačiau amerikietis Pabradės centre – retas paukštis.
Būtent toks yra Timothy – amerikietis, kuris taip norėjo į Lietuvą, kad ne juokais prisivirė košės.
Tai bent žygis: dėl Lietuvos – prieš valstybės aparatą
Su Timothy susitikome Pabradės „Caritas“ dienos centre. Jis, kaip ir daugelis kitų URC gyventojų, čia naudojasi galimybe prisėsti prie interneto, paskaityti knygas ar tiesiog padrybsoti ant minkštasuolio. Čia amerikietis DELFI papasakojo savo istoriją – pradedant įstatymų laužymu dėl kelionės į Lietuvą ir baigiant gyvenimu URC bei istorijomis apie nuolat pabėgančius šios įstaigos įnamius.
Timothy su Lietuva sieja ilga istorija. Čia amerikietis sukūrė šeimą, bet buvo priverstas grįžti į JAV.
„Lietuvoje gyvenau 2008-2010 m. Atsirado tam tikrų teisinių problemų, taigi turėjau keliauti atgal į Jungtines Valstijas. Ir negalėjau sugrįžti, o tuo metu man gimė sūnus“, - kalbėjo Timothy.
Kokios teisinės problemos jį užklupo, pašnekovas nedetalizavo. Anot jo, JAV valstybės aparatas dėl skolų neleido jam naudotis pasu – taigi ir keliauti į Lietuvą, pas neseniai gimusį sūnų. Ir čia amerikietis atrado netikėtą išeitį. Netikėtą ir neteisėtą.
„Anksčiau šiemet kreipiausi į JAV tarnybas dėl paso. Tiesiog norėjau atvažiuoti pas sūnų, kurio nebuvau matęs. Parašiau gražų laišką, prašydamas laikino paso. Kad galėčiau atvažiuoti, pamatyti sūnų, grįžti ir mėginti atsigabenti šeimą į JAV. Jie man atrašė, paprastai tariant, „deja, nieko mes tau neduosime. Sumokėk pinigus, kuriuos mums esi skolingas, ir duosime tau pasą.
O aš turėjau draugą, kuris man buvo skolingas pinigų. Vieną dieną jo paklausiau: „Ar kada nors ruošiesi keliauti?“ Jis atsakė „Ne“. O kai paklausiau, ar galiu paimti jo pasą, jis pasakė „Žinoma“. Taigi taip ir padariau“, - tęsė Timothy.
Atrodytų, griežta ir skrupulinga Jungtinių Valstijų pasienio kontrolės sistema yra beveik be spragų. Bet Timothy spragą atrado be didesnio vargo – pasinaudodamas svetimu pasu, vyriškis atvyko į Lietuvą ir laimingai gyveno. Tik trumpai.
„Atvykau į Lietuvą, susitikau su sūnumi, su žmona. Ir tada ambasada sužinojo, kad aš turiu tikrą pasą, bet jis nėra mano“, - nusijuokė Timothy.
O juokai buvo menki. „Jie dėl to nebuvo itin laimingi. Ir taip atsidūriau čia. Prašiau prieglobsčio, kad galėčiau būti su šeima – su savo žmona ir sūnumi. Ir juos reikia išlaikyti – aš tiesiog noriu dirbti ir išlaikyti savo šeimą. Lietuva atsakė – deja, deportuosime tave. Dabar pateikiau apeliacinį skundą“, - pasakojo amerikietis.
Gresia teroristo titulas
Timothy įsitikinęs, kad Lietuvos ir JAV valstybių aparatai jį baudžia per griežtai. Vyriškis neneigia pasinaudojęs svetimu asmens dokumentu, tačiau pabrėžia tai daręs dėl kilnaus tikslo.
„Tai, ką padariau, aš dariau ne dėl ginklų kontrabandos, terorizmo ar ko nors panašaus. Aš atvykau pamatyti savo berniuko. Manau, vyriausybės man neteisingos. Aš turiu teisę pamatyti savo berniuką. Ir nemanau, kad jie turi teisę man to neleisti vien dėl to, kad aš kažkam skolingas“, - sakė Timothy.
Ironiška šypsena – dažna išraiška DELFI pašnekovo veide. Darsyk ji pasirodė, kai Timothy prisiminė kuriozišką, bet visiškai nejuokingą faktą – už svetimos tapatybės pasisavinimą amerikiečiui tėvynėje gresia teroristo statusas.
„Pinigus buvau skolingas Valstybės departamentui. Apie 3800 JAV dolerių. Bet aš nebandžiau čia patekti nelegaliai – bandžiau atvykti teisėtai, kad tik pamatyčiau savo berniuką. O dabar svarstoma mane apkaltinti, kaip šalies viduje veikusį teroristą. Nes jie nemano, kad aš čia atvykau pamatyti savo berniuko – kad dėl to viso to ėmiausi. Tik dėl šeimos.
Daugelis to nežino, bet jei Jungtinėse Valstijose esi pripažįstamas vidaus teroristu, gali būti kalinamas neribotą laiką, nepateikiant jokių kaltinimų. Bandžiau ambasadoje viską paaiškinti. Taip, padariau tai. Bet padariau dėl teisingo tikslo – norėjau būti su savo berniuku ir savo žmona“, - sakė Timothy.
Pašnekovas neslėpė neturintis daug pagrindo optimizmui. Esą matyti ženklų, kad jo procesas bus trumpas ir aiškus, o rezultatas – deportacija. Anot pašnekovo, jam netgi neparūpinamas vertėjas, kai siūloma pasirašyti dokumentus lietuvių kalba.
„Aš noriu pasilikti. Aš noriu pasirūpinti savo šeima“, - kartojo Timothy.
Anot amerikiečio, jam tėvynėje gresia atsakomybė už tapatybės vagystę. Su tokiais kaltinimais jis kategoriškai nesutinka.
„Aš nieko nevogiau – man tai davė. Ir tai buvo vienintelis būdas man čia atvykti. (…) Jungtinės Valstijos turi savo karą su terorizmu. Ir jie galvoja, kad viskas jų sistemoje nepažeidžiama. Aš jų sistemą nugalėjau. Ir atsiimsiu už tai, jeigu mane deportuos. Ir aš tiesiog nemanau, kad tai teisinga“, - atsiduso Timothy.
Žada dirbti bet ką
Timothy nurodė jau šešerius metus esąs vedęs Lietuvos pilietę. Su ja jis susilaikė sūnaus. Ir vardan jų amerikietis sako esąs pasiryžęs dirbti nors ir juodžiausius darbus.
„Dirbsiu ir išlaikysiu žmoną su vaiku. Susirasime butą. Ir judėsime toliau. Esu dirbęs statybose, dirbau ir su buhalterija. Turiu 30 metų buhalterio darbo patirties – bet esu dirbęs daugybę darbų. Kai čia buvau 2008-2010 m., dirbau statybose ligoninėje, Vilniuje. Remontavome, dažėme ir t.t. Man patiko“, - vėl šyptelėjo amerikietis.
Lietuviškos algos, palyginti su amerikietiškomis, nėra didelės. „Kainos irgi“, - atšauna Timothy. Sykiu jis teigia galvojęs ir apie savo verslą. Pavyzdžiui – apie restoraną. „Rasti darbą nesunku. Sunku gauti leidimą dirbti“, - pridūrė pašnekovas.
Timothy atviras – vyriškis neslepia turėjęs bėdų su narkotikais, tačiau prisiekinėja kvaišalų nelietęs jau ne vienus metus.
„Kai čia atvykau, turėjau problemų su narkotikais. Bet jų neliečiau nuo tada, kai išvykau iš JAV 2008 metais. Buvau švarus. Grįžau į JAV atsakyti už tai, ką padariau, susitvarkyti su savo problemomis“, - prisiminė pašnekovas.
Lietuva amerikiečiui patinka. Tiesa, apie biurokratiją jis atsiliepia ne taip šiltai.
„Myliu šitą šalį. Myliu žmones. Bet noriu teisingo požiūrio. Daugybėje ES šalių, jei susituoki su tos šalies piliečiu, gauni pilietybę. O man tiek daug nereikia – man reikia tik galimybės dirbti ir išlaikyti savo šeimą. O Jungtinėse Valstijose galiu būti priskirtas prie vidaus teroristų – tai mane gąsdina“, - sakė Timothy.
JAV prarado viską – ir negaila
Europos Sąjunga (ES) Timothy atrodo mieliau už gimtąsias Jungtines Valstijas. Esą amerikiečiai tapo pernelyg susitelkę į materializmą.
„Neturiu nieko prieš Jungtines Valstijas. Bet man ES atrodo ramesnė, labiau orientuota į šeimą. Ne tokia pamišusi ir orientuota į pinigus. Visi JAV yra pamišę dėl pinigų, jiems nerūpi niekas – tik naujas „Mercedes“ ar BMW, naujas didelis namas. Gyvenime yra daugiau. Yra šeima. Kodėl nepasimėgavus gyvenimu?“ - retoriškai klausė amerikietis.
Timothy teigė turėjęs savąją „amerikietišką svajonę“: namą, mašiną, darbą. Ir visa tai – jau praeityje.
„Turėjau didelį namą ir visa kita. Bet galų gale supranti, kad pinigai laimės neatneša – šeima ją atneša. Taip, pinigai gyvenimą palengvina. Bet gali būti laimingas ir neturėdamas 3 mln. dolerių banko sąskaitoje“, - teigė pašnekovas.
Paklaustas, dėl ko prarado už Atlanto sukauptą turtą, Timothy atsako vienu žodžiu: „Skyrybos“.
Vienadienė Pabradės žvaigždė – partizanu save vadinęs ukrainietis
Pastarosiomis savaitėmis Pabradėje garsiai skambėjo Ukrainos vardas. Tiesa, ne pačia geriausia prasme.
Miestelyje žaibiškai pagarsėjo pabėgėlis iš Ukrainos, prisistatęs kaip Konstantinas Jakobčiukas. Vyriškis pasakojo istorijas apie tai, kaip dėl savo tautybės buvo persekiojamas Kryme, kaip esą kovėsi ukrainiečių partizanų gretose. Jis taip pat susisiekė su DELFI ir žadėjo papasakoti savo istoriją. Tačiau į Pabradę atvykę DELFI žurnalistai Konstantino neberado – anot Timothy, konfliktišku elgesiu pasižymėjęs ukrainietis praėjusį penktadienį paspruko.
„Paėmė kažkieno akinius nuo saulės ir pabėgo“, - nusijuokė amerikietis.
Iš URC nežinoma kryptimi iškeliavęs Konstantinas – ne vienintelis atvejis. Nors DELFI pašnekovas Pabradėje gyvena tik apie mėnesį, jis žino jau ne vieną atvejį, kai URC įnamiai įstaigoje neužsibūna.
„Daugybė žmonių dingsta. Praėjusią savaitę dingo juodaodė mergina. Nežinau jų motyvų – kodėl jie dingsta. Gal jie nesupranta sistemos“, - svarstė Timothy.
Gyvenimu URC amerikietis nesiskundžia. Jam nekliūva nei gyvenimo sąlygos, nei sugyventiniai, kurių daugelis atkeliauja iš amerikiečiams šiltų jausmų nepuoselėjančių valstybių. Tačiau biurokratinės procedūros jo paties byloje amerikietį erzina.
„Man visur sudaro kliūtis. Mane ignoruoja. Čia net niekas nemoka angliškai. Bet žinote, tai Ok. Tai daug geriau nei kitame pastate, iš kurio žmonėms net negalima išeiti“, - ironizavo Timothy, kalbėdamas apie URC komplekso dalį, kur laikomi užsieniečiai, neturintys leidimo palikti centro teritoriją.
