Įstatymai numato, kad registruodamiesi pretendentais prezidento rinkimuose politikai privalo sumokėti 5 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio užstatą, kuris per praėjusius rinkimus siekė 11,5 tūkst. litų. Iš viso užstatą sumokėjo 12 asmenų.
Užstatus iš jų atgaus penki politikai, rinkimuose surinkę daugiau kaip 7 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų: antrai kadencijai išrinkta šalies vadovė Dalia Grybauskaitė, socialdemokratas europarlamentaras Zigmantas Balčytis, Darbo partijos atstovas parlamentaras Artūras Paulauskas, parlamentaras Naglis Puteikis, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovas Valdemaras Tomaševskis.
Biudžete liks reikiamo balsų skaičiaus nesurinkusių Vilniaus mero Artūro Zuoko bei „valstiečių“ kandidato europarlamentaro Bronio Ropės sumokėti užstatai. Juos praras ir pretendentai, kurie kandidatais netapo, nes nepavyko surinkti reikiamo skaičiaus parašų: parlamentaras Linas Balsys, Demokratinės darbo ir vienybės partijos vadovė Kristina Brazauskienė, verslininkas Vladas Lašas, vairuotojas Jonas Lašinis, Kovo 11-osios nepriklausomybės Akto signataras Rolandas Paulauskas.
Taip pat užstato neatgaus partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis europarlamentaras Rolandas Paksas - Vyriausioji rinkimų komisija atsisakė išduoti jam parašu rinkimo lapus remdamasi Prezidento rinkimų įstatymo nuostata, kad prezidentu negali būti renkamas šiurkščiai pažeidęs Konstituciją ar sulaužęs priesaiką asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš einamų pareigų.
Europos Parlamento rinkimuose dalyvauti siekusios partijos bei rinkimų komitetas turėjo sumokėti per 23 tūkst. litų siekiantį užstatą. Jį atgaus partijos, rinkimuose surinkusios ne mažiau kaip 3 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Užstatą prarasti turėtų šio balsų skaičiaus nesurinkusios Tautininkų sąjunga bei Liberalų ir centro sąjunga (dabar - Lietuvos laisvės sąjunga), taip pat ir reikiamų parašų nepateikusios partijos - „Frontas“, „Drąsos kelias“, Lietuvos liaudies partija bei visuomeninis rinkimų komitetas.