Šalia namų taip pat nėra ir tualeto – naudojasi kibiru, kurį kelis kartus per savaitę tuo pačiu vežimėliu veža išpilti į srutų duobę, toliau nuo medinio daugiabučio Lentvario centre.
„Čia įsikūrėme lapkričio mėnesį. Atsikraustėme galima sakyti į šiukšlyną – aprūkusį, įvairiais rakandais užverstą butą, kuriame niekada nebuvo elektros. Krosnis ir ta buvo išardyta, langai – be stiklų“, - pasakojo 44 metų 7 vaikų mama.
Elektra į butą mediniame name buvo atvesta tik gegužę. „Tokia romantika, žinote, buvo. Taip gražiai Kalėdas šventėme – į aukštas taures prisipylėme ryžių, deginome žvakutes. Taip gražu buvo, kad net vaikai nufotografavo. Nuotraukose atrodo, kad esame nežinia kur“, - šypsojosi socialinį būstą svajonių namais vadinanti moteris.
Per daugiau nei pusmetį vieno kambarėlio butukas ir kiemas su virtuve pasikeitė neatpažįstamai.
Kaip aklai vištai grūdas
„Kai mums skyrė butą, žinojau, kad nėra elektros, vandens, kad apleistas, bet tikėjau, kad viskas sutvarkoma“, - pasakojo. Kol įvedė elektrą, trys mokyklinio amžiaus Janinos vaikai, su kuriais ji gyvena, pamokų eidavo ruošti pas vyresniąją jos dukrą. Justina jau ištekėjusi ir gyvena atskirai.
„Kartais broliai ir sesuo pas Justiną likdavo ir nakvoti. Bet aš – niekada. Man norisi būti savo namuose. Esu savivaldybei labai dėkinga, kad butą davė. Pasisekė tai pasisekė – kaip aklai vištai grūdas. Ne tiek svarbu, kad neturime išvietės, vandens – nelabai dėl to išgyvenu. Vis viena gal kada nors įrengs“, - optimizmo nepraranda lentvariškė.
Paprašyta parodyti lauko tualetą, Janina sakė, kad prie namo nėra. „Darom į kibirą ir, kai būna pilnas, nešame pas dukrą, kuri irgi gyvena be patogumų, bet turi išsikasusi didelę duobę. Įsigijome vaikišką vežimėlį, į jį susidedame ir vakare vežame išpilti. O šlapimą tai susigalvojau pilti į duobę kieme, kurią sandariai uždarau, kad nesijaustų kvapo“, - rodė.
Valdiškame name gyvenantys moters kaimynai elgiasi kitaip. Anot Janinos, šalia jie išsikasė duobę ir į ją absoliučiai viską pila. „Kai eini pro šalį ar kai atsisuka vėjas jaučiasi stiprus kvapas. O štai mes dabar sėdime prie uždengtos mūsų duobės ir nieko nesijaučia“, - pasidžiaugė Lentvario gyventoja.
Drabužius Janina skalbia skalbimo mašina, kurią nugabeno pas dukrą, nes ten įvestas vanduo: „Patalynę, striukes išsiskalbiame ten, o drabužėlius – čia, su paprasta skalbimo mašina. Ji man labiau patinka, nes švariau skalbia“.
Vandens Janina su vaikais taip pat atsiveža iš dukters, kuri nelabai toli gyvena, už kokio puskilometrio. „Turime įsigiję keletą kibirų, vandenį gėrimui supilame į bakelius ir tuo pačiu vežimėliu atsivežame“, - rodė, pridurdama, kad vanduo - ne elektra, kurios nepasiskolinsi ir neatsineši.
Vasarą gelbsti ežeras
Vasarą ji su vaikais maudosi ežere, žiemą 14 ir 17 metų sūnūs nusiprausia sporto klube, pakilnoję štangas. „Tokia galimybė kainuoja ne tiek ir daug – po 17 litų per mėnesį, o 8 metų mažąją išprausiu kaimiškomis sąlygomis, pašildžiusi vandens. Svarbu, kad vaikai norėtų praustis, būtų švarūs. O būdą, kaip tai padaryti galima sugalvoti“, - nesureikšmina moteris.
Didžiausias Janinai skirto socialinio būsto privalumas – nedideli mokesčiai. Už nuomą savivaldybei moka kiek daugiau nei 20 litų per mėnesį, šiukšlių išvežimas kainuoja dar 17 litų.
Moteris yra gyvenusi ir kitokiuose socialiniuose būstuose - Kariotiškių kaime, Aukštadvaryje, bet, kaip sako, šis jai arčiausiai širdies. Kieme yra gabaliukas žemės, kurioje ji sodino daržovių, pasisėjo gėlių.
Atsikrausčiusi į Lentvarį Janina su vaikais ėmė kuopti landyne paverstą vieno kambario socialinį būstą. Išnešė per 100 maišų šiukšlių. Įstiklino išdaužytus langus, nudažė langų rėmus. Durų taip pat nebuvo, tad sūnūs įstatė dovanotas Vilniaus arkivyskupijos "Carito".
Paklausta, ką kieme veikia plėvele apdengtas lovos rėmas, Janina paaiškina, kad miegoti ant sofos jai sunku, nes turi stuburo išvaržą. „Draugė padovanojo lovos rėmą. „Dabar noriu įsigyti čiužinuką, kad galėčiau sofą pakeisti į lovą“, - vesdama į vidų sakė Janina.
Sūnūs uždarbiauja
Verandai apšiltinti šeima pirko izoliacinės medžiagos, kurią apkalė medžio drožlių plokšte. Paskui nudažė žaliai. „Iš vidaus lubos apkaltos skarda. Kaip prie jos pritvirtinti akmens vatą – neišmanau“, - garsiai svarstė moteris.
Virtuvėje šalia krosnies Janina pasistatė savo lovą. Kambaryje įsikūrė trys su Janina likę gyventi vaikai.
„Kai atsikraustėme, pečius buvo išardytas, tačiau labai neišgyvenau. Galvojau, viską įmanoma pataisyti. Labai padėjo kaimynė. Radom žmogų, kuris paremontavo krosnį, ir žiemą nesušalome“, - pasakojo moteris, pagirdama daug padėjusius vaikus.
„Geri mano mažieji sūnūs, vasarą abu pas vietinį žmogų uždarbiauja. Sako, kad yra patenkinti, nes ne tik per dieną apie 20 litų užsidirba, bet ir pavalgo. Ir sau kapeiką išlaidoms turi, ir man ledų nuperka“, - džiaugėsi mama.
Pradėjo lauktis vos 15 metų
Pati Janina ilgai nedirbo – net 19 metų augino 7 vaikus. Tądien, kai lankėmės, kaip tik ruošėsi į pokalbį dėl valytojos darbo Vilniuje. „Namuose sėdėti irgi nėra gerai“, - sakė silpnos sveikatos moteris.
Paskutinis jos darbas – valytoja Lentvaryje. Iš pradžių buvo įdarbinta puse etato, žadėta, kad po kelių mėnesių gaus visą, bet neištesėta, todėl išėjo. „Iš kelių šimtų litų neišgyvensi“, - paaiškina.
Paklausta, kaip negaunant atlyginimo pavyko peržiemoti, nesiskundė: „Pavalgyt užteko. Gaudavau 525 litų pašalpos, dar už vaikus išmokas iš Vaikų fondo – po 195 litus“.
Kalbėdama apie vaikus moteris pasidejavo dėl nesiklostančių santykių su vyriausiuoju sūnumi, kurį pagimdė vos 15 metų.
„Kai pradėjau lauktis, mama norėjo, kad juo atsikratyčiau. Tačiau aš pabėgau iš ligoninės. Pasakiau mamai, kad reikia į tualetą ir pro personalo įėjimą išsprukau. Nuo Trakų ėjau pėsčia iki Prienų – pasakyti draugui, kad laukiuosi. Jis normaliai tai priėmė, manęs nebarė“, - prisiminė.
Visi vaikai - nuo skirtingų vyrų
Janinai dabar labai sunku, kad vyriausiasis sūnus nuo jos nusisukęs, prikiša turėtus vyrus. Visų 7 jos vaikų tėvai – skirtingi.
Kaip DELFI pasakojo Caritas darbuotojai, kurį laiką pirmi du Janinos vaikai augo globos namuose. Moteriai buvo depresija, nuo kurios ir dabar gydosi.
Kaip pasakoja pati Janina, 28, 24, 20 metų jos sūnūs negeriantys, dirba, bet mamos dėmesiu nelepina, gyvena savo gyvenimus. Kas kita 22 metų dukra Justina. Su ja Janina sakė geriausiai sutarianti, sulaukianti daugiausiai jos pagalbos.
Myli, kol apšyla kojas
„Vyrai, kol kojas apšyla, porą metų būna geri, o paskui prasigeria. Nesisekė man su vyrais. Gal prisidėjo ir tai, kad esu reikli, griežta? Gal vyrams tai nepatinka? Nors kai ištekėdavau, visada jausdavausi laiminga. Kol neprasidėdavo gėrimai. Iš paskutinio vyro iš viso nieko nebeliko – galutinai prasigėrė, nebeturi net paso. Vaikas pamato gatvėje ir pereina į kitą gatvės pusę“, - pasakojo Lentvario gyventoja.
Janina negali pamiršti, kaip kartą pasijuokė iš senyvos moters, kuri nuo skirtingų vyrų daug vaikų turėjo. Mano, taip pati prisišaukė bėdą.
„Mano sūnaus tėvas, kuris buvo priverstas mane vesti, kai pradėjau lauktis, nes kitaip būtų sėdęs į kalėjimą, turėjo motiną, pagimdžiusią 7 ar 8 vaikus. Ir žinote, aš, būdama 15 metų snarglė, ją teisiau: kaip tiek vaikų nuo skirtingų vyrų prisidaryt!? Gali žmogus suklysti, vieną, antrą kartą, bet juk ne 7! Manau, kad ta lazda prieš mane ir atsisuko, nes niekas kitas mūsų giminėje negyveno taip, kaip aš. Abu broliai vedę, turi po tris vaikus. Kitose šeimose taip pat visi tvarkingai gyvena, neišsiskyrę“, - pasakojo.
Pirmo vaiko tėvas ją penkiolikmetę vedė tik formaliai. Išėjo į armiją, o grįžęs pradėjo gyventi su kita moterimi. Po kelerių metų Janina ištekėjo antrą kartą, susilaukė sūnaus, tačiau šeimyninis gyvenimas ir vėl nesusiklostė.
Jei atsuktų gyvenimą atgal
Jeigu atsuktų gyvenimą atgal, kokių klaidų nekartotų? Janina sako nieko nekeistų, nebent labiau brangintų septyniolikmečio sūnaus Renato tėvą.
„Jis buvo ketvirtas mano vyras. Negeriantis, dirbo apsaugoje. Geras, tik labai nervingas. Aš irgi nebuvau rami – tikriausiai jau sirgau depresija, bet neatpažinau. Reikėjo gydytis, gal būčiau išsaugojusi šeimą. Ir dabar prisimenu Darių, bet ryšiai nutrūkę“, - apgailestavo Janina.
Savo ištekėjusiai dukrai ji nepataria turėti daug vaikų. Paklausta, ar pati dar norėtų mažiuko, juokiasi: „Vietos nebūtų. Dabar visi vaikai – ponai, kiekvienas nori sau lovą, vietos turėti. Ne, vaikų nenorėčiau. Norėčiau dirbti, išeiti į žmones, bendrauti. Esu labai patenkinta namais, kuriuose dabar gyvename, niekur nenorėčiau iš čia kraustytis“.
Dabar yra visai neblogas Janinos gyvenimo tarpsnis – vaikai paaugę, turi stogą virš galvos, gal pavyks susirasti darbą. Paklausta, ko trūksta, juokiasi: „Nebent gero vyro. Tačiau – visi geri vedę, o likę tik niekam nereikalingi. Geriau jau vienai“.
Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ vaikų dienos centrus lanko daugiau kaip 500 vaikų iš šeimų, kurios kenčia nuo skurdo, priklausomybių, o kartais ir smurto. Viename jų ir Janinos vaikams suteikiama galimybė saugiai ir ramiai praleisti dieną: paruošti pamokas, žaisti su bendraamžiais, pavalgyti ir keliauti.
Carito savanoriai mažiukams ir paaugliams padeda mokytis, bendrauti, jie gauna socialinę ir psichologinę pagalbą. Susipažinti su vaikais, lankančiais dienos centrus, ir sužinoti kaip jiems padėti galima interneto puslapyje www.susitarem.lt