Paklaustas, ar išėjęs iš kalėjimo nebevogs, nėra tuo tikras. Slegia skolos, o dirbant atiduoti didžiąją dalį atlyginimo, sau pasiliekant tik po kelis šimtus litų, jam atrodo neteisinga.
Kalbėdamas apie žmones iš laisvės, Vijūnas nemini nei draugės, nei su ja sugyvento vaiko. Tik brolį ir seserį, kurie anksčiau lankydavo. „Ir su jais nebepalaikome ryšio. Matyt, per tiek metų jiems atsibodau“, - nekaltina.
Įkalinimo įstaigos gyventojus vyras vadina žmonėmis su problemomis ir be sprendimų, todėl čia jam sunkiausia psichologiškai. Pasiilgsta gyvenimo be sienų.
„Žinoma, maisto norisi geresnio, ne tokio vienodo, bet įpranti ir gerai. Aš ir taip nebuvau gyvenimo lepintas, kad čia ko nors trūktų. Mama mirė, kai buvo 13 metų, tėvas paralyžiuotas gulėjo ant patalo. Galima sakyti, gyvas supuvo“, - ramiai dėsto V. Stankaitis.
Netekęs tėvų papuolė į vaikų namus, kuriuose „tais laikais dar buvo visiškas chaosas, pačiuose globos namuose nebuvo galima išgyventi, trūko visko: maisto, drabužių“. Dabar, jo nuomone, situacija visiškai kitokia.
Neapsimoka būti sąžiningu?
„Už padarytus nusikaltimus atėjo ieškiniai – nukentėjusiems turėjau atlyginti žalą už padarytas vagystes, bet negalėjau to padaryti, nes tuo metu atlikinėjau bausmę, o įstaigoje visiškai nėra galimybių užsidirbti. Taip pradėjo augti skolos. Pavyzdžiui, antstoliams išieškoti buvo perduota 40 litų skola bankui, kuri dabar išaugusi iki 1000 litų. Visos kitos skolos auga tokiais pat tempas“, - pasakojo trisdešimtmetis.
Paprašytas išvardyti, kam ir už ką yra skolingas, Vijūnas minėjo skolas už automobilių vagystes, vagystes iš automobilių. Iš viso už tai teistas 11 kartų.
31 metų vyrui 11 teistumų – nemažai. Pasak DELFI pašnekovo, užburtas ratas įsisuka visų pirma dėl antstolių, nes „nebegali legaliai dirbti, jei būtum sąžiningas, jau pirmą mėnesį mirtum iš bado, nes pagal įstatymą iš atlyginimo galima atskaičiuoti 75 proc. Jiems neįdomu, kaip tu gyvensi, todėl vėl darai nusikaltimus, nes reikia iš kažko gyventi“.
Planuose Anglija
Jeigu išėjęs į laisvę dirbtų Lietuvoje, Vijūnas mano, kad visų skolų net nepajėgtų grąžinti: „Vienintelė išeitis – išvažiuoti iš Lietuvos, uždirbti pinigus ir juos atiduoti“.
Kartą jau buvo Anglijoje. Jo žodžiais, daugmaž žino tenykštę tvarką, tad laukdamas laisvės planuoja vėl vykti ten. Kiek domėjosi, kelionei pakaktų apie 400 litų.
„Anglijoje yra keli pažįstami, bet nemanau, kad padėtų. Nebent Lietuvoje brolis ir sesuo kiek pagelbėtų“, - neturi iliuzijų Vijūnas.
Susilaukė atžalos
Kalbėdamas su DELFI V. Stankaitis užsimena turintis vaiką, tačiau su juo ir buvusia drauge nebebendrauja: „Per ilgas laikas, kad manęs lauktų, todėl, galima sakyti, išsiskyrėme. Dabar ji su vaiku gyvena tame pačiame savivaldybės bute, kuris buvo man skirtas. Vaikui treji. Bet ji net nepanoro sutvarkyti tėvystės dokumentų. Buvome nesusituokę, o po trijų mėnesių, kai gimė vaikas, papuoliau čia. Dar bandžiau tvarkyti tėvystės dokumentus, bet draugė nebesutiko. Bandžiau ją kviestis, kad atvažiuotų čia su vaiku, bet ji pasakė, kad nori išsiskirti. Nebelindau – kam sau ir jai draskyti nervus“.
Profesinėje mokykloje V. Stankaitis mokėsi apdailininko profesijos, baigė 9 klases. Kaip sakė, baigti mokslus sutrukdė skrandžio problemos. Dabar Pravieniškių laisvės atėmimo vietų ligoninėje mokosi siuvėjo amato.
Kai neturi užsiėmimo, labai lėtai laikas eina. O ligoninėje, Vijūno žodžiais, užimtumo dar mažiau, nei kitose įkalinimo įstaigose. Galimybių dirbti - beveik jokių.
Skolos siekia 60 tūkst. litų
Paklaustas, ar laisvėje pasitarnaus siuvėjo amatas, Vijūnas sakė, kad ir taip neturės problemų su darbu: „Mano problemos visai kitur. Aš galėčiau įsidarbinti ir tuose pačiuose Prienuose. Bet dirbti negaliu, nes viską pasiima antstoliai ir nebegaliu išgyventi“, - paaiškino.
Pasak V. Stankaičio, atliekant bausmę visų pirma pradėjo augti skolos už savivaldybės jam skirtą butą, patarnavimus, šildymą: „Po šiai dienai jos auga. Neseniai atėjo iš teismo priteista suma – 1300 litų. Vien už patarnavimus 7000 litų. Visos mano skolos, kurios perduotos anststoliams, siekia apie 50-60 tūkst. litų“.
Paskutiniame darbe – Prienų „Rūdupio“ statybos bendrovėje – Vijūnas statė langus ir per mėnesį atskaičius visus mokėjimus gaudavo 400 litų algos. Kaip prisimena, dirbdavo po 9-10 valandų per dieną, kartais ir savaitgaliais.
Anot pašnekovo, be atskaičiavimų skoloms padengti alga būtų buvusi visai normali, apie 1200-1300 litų po mokesčių. Tokią algą gauti per pačią krizę, 2009 metais, jo nuomone, būtų buvę visai neblogai.
Ar išėjęs į laisvę atsilaikys nevogęs? „Tai labai sudėtingas klausimas. Dabar aš galiu garantuoti, kad taip. Bet praktika rodo kitaip. Vis dėlto jau dešimt metų sėdžiu“, – neturi ko slėpti Vijūnas.
Siūlė palikti bent minimalią algą
Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas kreipėsi į Lietuvos antstolių rūmus, siūlydamas
atsisakyti skolų išieškojimo bent jau nuo minimalios algos. Tačiau Antstolių rūmams tai pasirodė ne tik nepriimtina, bet ir teisiškai ydinga.
„Įtvirtinus absoliutų draudimą išieškoti skolas iš visų sumų, neviršijančių minimalaus atlyginimo, ir tokiu būdu įšaldžius skolų išieškojimą iš didelės dalies skolingų asmenų, būtų pažeidžiami daugelio išieškotojų interesai, kadangi jų reikalavimų patenkinimas taptų neįmanomas arba užsitęstų pernelyg ilgai“, - DELFI argumentavo Lietuvos antstolių rūmų valdytoja Dovilė Stakauskienė.
Kaip pabrėžė Antstolių rūmų atstovė, būtina įvertinti ir tai, kad tarp žmonių, kuriems turi būti atlyginta žala, taip pat yra nepasiturinčių asmenų, kurių galimybės susigrąžinti skolas siūlomu apribojimu būtų nepagrįstai suvaržytos.
D. Stakauskienės nuomone, veiksmingiau ginti socialinės rizikos asmenų interesus būtų galima daugiau dėmesio skiriant jų konsultavimui, kaip mažinti susikaupusias skolas jiems palankiausiai būdais.
Vienas iš būdų - maksimaliai suderinti skolos mokėjimą su savo finansinėmis galimybėmis, mokant sutartas sumas pagal grafiką, kuris suderintas su išieškotoju. „Toks procesas kainuoja šiek tiek daugiau, nes didėja banko pavedimų išlaidos, tačiau jis naudingesnis skolininkui palyginti su uždelstu atsiskaitymu, kuomet kaupiasi delspinigiai ir didėja sprendimo vykdymo išlaidų sumos, nes antstoliui tenka taikyti daugiau priverstinių išieškojimo priemonių“, - pabrėžė Lietuvos antstolių rūmų valdytoja.