Jis taip pat leidžia suprasti manantis, kad lėktuvą pamušė ne separatistai, o Rusijos kariškiai.

A. Illarionovas pirmadienį dalyvavo Seime surengtoje diskusijoje apie hibridinį šių laikų karą.

Savo teiginį jis grindžia tuo, kad Rusijos karinėse pajėgose vyrauja aiški praktika – niekada nesuteikti tokios galingos priešlėktuvinės ginkluotės jokiems separatistams ar kovotojams. Be to, pasak A. Illarionovo, zenitinė raketinė sistema „Buk“ buvo dislokuota tiksliai po labai populiariu tarptautinių orlaivių maršrutu ir šovė tik į „Malaysia Airlines“, nors panašiu metu danguje buvo dar bent trys orlaiviai.

„Absoliučiai neįtikima, kad tokia galinga sistema būtų perduodama bet kieno kito kontrolei, išskyrus Rusijos karines pajėgas. Be to, mes žinome, kad ši sistema buvo perkelta į Rytų Ukrainą liepos 17 dienos ryte, 1,05 val. nakties. 9 val. ryto ji užfiksuota Donecke, apie vidurdienį – Snežnoje, o po pusantros valandos užsiėmė pozicijas į Pietus nuo Snežnoje po labai plačiai žinomu tarptautiniu orlaivių keliu L90080, kuris naudojamas daugybės orlaivių. Virš Donecko ir Luhansko kasdien skrenda apie keturis tuzinus orlaivių - ir nė vienas jų nebuvo pamuštas. Net ir tą akimirką, kai šitas orlaivis buvo pamuštas „Buk“, danguje buvo dar trys keleiviniai orlaiviai. Vienas jų buvo „Singapore Airlines“ orlaivis iš Singapūro, po dvidešimt minučių skrido „Lufthansa“ lėktuvas, dar vienas orlaivis buvo Indijos kompanijos. Nė vienas jų nebuvo pamušas. Kodėl?“, - klausė A. Illarionovas.
Petras Auštrevičius ir Andrejus Illarionovas

Pasak jo, konkretus orlaivis greičiausiai pasirinktas dėl to, kad jis skrido iš Amsterdamo. A. Illarionovo teigimu, paaiškinimų gali būti įvairių, bet esą šiuo metu vieno atsakymo nėra.

„Esama daugybė paaiškinimų, kuriais galime pasiremti. Pradedant nuo asmeninio V. Putino pažeminimo, kai Amsterdamo meras atsisakė surengti oficialų V. Putino priėmimą Amsterdame prieš metus, iki Rusiškojo pasaulio koncepto, pagal kurį Amsterdamas yra tarsi Europos scena arba Europos gėjų sostinė, kaip jie sako“, - svarstė A. Illarionovas.

Jo teigimu, svarstomas netgi toks paaiškinimas, kad Nyderlandai V. Putino nepalankumą užsitraukė dėl Hagoje priimto Rusijai nepalankus sprendimo prieš bendrovę „Jukos". Rusija šios bendrovės akcininkas turės sumokėti 50 mlrd. dolerių kompensaciją už nusavintą turtą.

Šiuo metu Vašingtone dirbantis analitikas taip pat stipriai kritikavo JAV žvalgybą, kuri esą nesugebėjo nuspėti nei Rusijos intervencijos į Gruziją 2008 m., nei Krymo okupacijos, nei Rusijos veiksmų Rytų Ukrainoje bei nesugeba rasti įrodymų, kad numušant Malaizijos lėktuvą operacijoje dalyvavo Rusijos kariškiai.

„Jungtinių Valstijų žvalgyba pasakė, kad jie neturi jokių duomenų, kad Rusijos karinės pajėgos būtų įsitraukusios. Tai ketvirtas JAV žvalgybos nesėkmės atvejis ir aš nelabai stebėčiausi, jeigu JAV žvalgyboje būtų rastas naujas Aldrichas Amesas“, - sakė A. Illarionovas.

A. Amesas buvo Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) pareigūnas ir analitikas, kuris 1994 m. buvo apkaltintas šnipinėjimu buvusiai Sovietų Sąjungai ir Rusijai.

Kas yra hibridinis karas?

A. Illarionovas 2000 m. buvo paskirtas V. Putino vyriausiuoju patarėju ekonomikos klausimais. Iš pareigų jis atsistatydino 2005 m. Kaip aiškino vėliau, taip pasielgė todėl, kad Rusija tapo nedemokratine ir nelaisva valstybe. „Vienas dalykas yra dirbti iš dalies laisvoje šalyje, kokia Rusija buvo prieš šešetą metų. Tačiau visai kas kita dirbti šalyje, kuri tapo politiškai nelaisva", - tuomet aiškino jis.

Kadangi jo išsilavinimas ekonominės pakraipos, A. Illarionovas ir pats pripažįsta nesantis karybos ar karinių technologijų ekspertas, tačiau, pasak jo, kartais gyvenimas priverčia žmones susidurti su naujais iššūkiais. Tokiu nauju iššūkiu tapo V. Putino mesti iššūkiai Europos ir pasaulio saugumui.

Kalbėdamas A. Illarionovas terminus „hibridinis karas“, „nekonvencinis karas“, „nelinijinis karas“, „naujos kartos karyba“ vartojo kaip sinonimus.

Jo teigimu, patį nelinijinio karo konceptą plačiajai visuomenei pristatė Kremliaus administracijos vadovo pirmasis pavaduotojas Vladislavas Surkovas, knygas pasirašinėjantis Natano Dubovitskio slapyvardžiu. Tai jis padarė rašydamas knygą apie penktąjį pasaulinį karą „Be dangaus“ – tai visų prieš visus karas.

Tačiau A. Illarionovas sako, kad tikrasis šių terminų ir jų turinio autorius yra ne kas kitas kaip Rusijos karinių pajėgų Generalinis štabas. Savo teiginį jis pagrindė Generalinio štabo vado Valerijaus Gerasimovo kalba, pasakyta šių metų sausį. Joje V. Gerasimovas kalba apie naujus karybos būdus naujo tipo kare, kuriame bus įtrauktas pasaulis ir, žinoma, Rusija.

„Svarbiausia nelinijinio karo charakteristika – nykstančios ribos tarp karo ir taikos. Jeigu anksčiau karai būdavo paskelbiami, tai dabar taip nėra – jie pradedami be oficialaus perspėjimo, kad bus imamasi karinių veiksmų. Todėl kai kurie konfliktai, pavyzdžiui, Rusijos-Gruzijos karas 2008 m., kaip tik tokie ir yra“, - sakė A. Illarionovas.

Pasak analitiko, hibridiniai karai remiasi guerrilla tipo karyba. Tradiciškai guerrilla tipo karyba apima nereguliariųjų pajėgų naudojimą prieš konvencines karines pajėgas. Tokiame kare kovoja mažos kovotojų grupuotės ar ginkluoti civiliai bei naudoja asimetrinę strategiją. Kartais tai vadinama partizaninius karu.

Hibridinis karas dar išsiskiria ir tuo, kad šalia karinių priemonių, naudojamos politinės, ekonominės, informacinės priemonės prieš konkrečiai pasirinktus taikinius. Į karinius veiksmus įtraukiami ir civiliai gyventojai, kurių užduotis reikšti pilietinį nepaklusnumą bei formuoti politinę opoziciją.

Šalia visų šių veiksmų kartais pasitelkiamos ir „sunkiosios“ karinės priemonės – specialiųjų pajėgų operacijos ar teroristiniai veiksmai.

„Boeing 777” numušimas, kuris liepos 17 d. išskrido iš Amsterdamo, aiškiai parodo, kaip teroristiniai aktai gali būti panaudoti siekiant politinių ir strateginių tikslų“, - sakė A. Illarionovas.

Reguliariosios karinės priemonės, pasak jo, pasitelkiamos norint pasiekti galutinius tikslus, tačiau jos irgi naudojamos ne tiek atakai, kiek esą taikos palaikymo operacijoms.

Ko Rusija siekia Ukrainoje?

A. Illarionovas teigia, kad Ukrainos kampanijoje kaip tik ir buvo panaudota dauguma hibridinio karo elementų. Pirmoji fazė buvo nekarinė: buvo pasitelkiamos moralinės, psichologinės, ekonominės, diplomatinės priemonės.

Antroji fazė – vykdomos specialiosios operacijos, norint suklaidinti politinius ir karinius lyderius. Tai daroma nutekinant netikrą informaciją apie įsakymus, direktyvas ir instrukcijas.

Trečioji fazė – karinės ir politinės vadovybės, pareigūnų įbauginimas ar papirkimas siekiant, kad jie neatliktų savo pareigų.

Vladimiras Putinas, Sergejus Šoigu
„Tai buvo labai plačiai naudojama Ukrainoje, kur Vyriausybė ir karinių pajėgų atstovai tapo šios fazės aukomis ir taikiniais“, - sakė A. Illarionovas.

Ketvirtoji fazė sudarė sąlygas skleisti destabilizuojantį poveikį visuomenei turinčią propagandą, kurios tikslas – sukelti visuomenės nepasitenkinimą, sutraukyti tarpusavio ryšius, skatinti ardomąją veiklą.

Penktoji fazė, kuri Ukrainoje nepritaikyta, reiškia neskraidymo zonos sukūrimą, samdomų karių naudojimą.

Šeštoji fazė apima plačios ardomosios žvalgybinės veiklos naudojimą staigiai karinei operacijai. Naudojamos bet kokios formos ir tipų pajėgos, įskaitant specialiųjų operacijų pajėgas, pasitelkiami erdvės, radijo, elektroninės kovos metodai, išnaudojami diplomatiniai, specialiųjų tarnybų bei industrinio šnipinėjimo pajėgumai.

Septintoji fazė reiškia plataus spektro tikslines informacines operacijas, remiamas oro-kosmoso pajėgumų ir nuolatinio oro pajėgų erzinimo. Jos vykdomos kartu su ypač tiksliais ginklais: tolimojo nuotolio artilerija, ginkluote, veikiančia naujais fizikos principais, įskaitant mikrobangas, radiaciją, nemirtinus biologinius ir kitokius ginklus.

Aštuntoji fazė apima likusių priešinimosi vietų užėmimą ir likusių priešo pajėgų naikinimą, panaudojant specialiųjų operacijų pajėgų karius. Tai daroma žvalgant ir nustatant išlikusių priešiškų pajėgų lokalizacijos koordinates bei jas perduodant agresoriaus raketinėms ir artilerijos sistemoms.

Apie tai yra rašęs ir Latvijos karo akademijos Saugumo ir strateginių studijų centro vadovas Janis Berzins.

Pasak A. Illarionovo, į tai būtina atkreipti dėmesį prisimenant 2013 m. liepos 27 d., kai minint Kijevo Rusios krikštą Kijeve V. Putinas kalbėjo apie Rusiško pasaulio (Russkij Mir) sukūrimą bei visų rusų bei visų žmonių, gyvenusių Sovietų Sąjungoje ar Rusijos imperijoje, suvienijimą.

Jo teigimu, šiuo metu Ukraina yra pagrindinis Rusijos rūpestis, nes ji beveik susiruošė palikti Rusijos įtakos sferą.

„Todėl Ukraina turi būti arba kontroliuojama V. Putino, arba sunaikinta kaip nepriklausoma ir suvereni valstybė“, - sakė A. Illarionovas, pažymėjęs, kad tai atitinka pirmą Rusiškojo pasaulio koncepto lygmenį.

Antras lygmuo – suvienyti rusus, rusakalbius, žmones, kada nors gyvenusius Rusijoje ar Sovietų Sąjungoje.

„Rusiško pasaulio koncepcija nėra fantazija, parašyta keistų žmonių, tai oficiali politika, kurią įgyvendina Rusijos režimas“, - sakė analitikas.

Tačiau svarbiausias yra trečiasis Rusiškojo pasaulio kūrimo lygmuo. Karas su Ukraina yra tik regioninis, tačiau, anot A. Illarionovo, Kremlius siekia pradėti karą su Vakarais.

Pagal šią idėją Vakarų pasaulis suskils į dvi stovyklas – anglosaksų pasaulį (JAV, Kanadą Jungtinę Karalystę, Australiją, Nyderlandus, plius Baltijos valstybes ir Lenkiją) ir kontinentinę Europą, valdomą daugiausia Vokietijos. Todėl šiuo metu Rusijos tikslas yra suskaldyti Vakarus į dvi stovyklas, kad kontinentinė Europa taptų Rusijos sąjungininke.

Rusų žvalgybininkai Ukrainoje tiesiog siautė

Igoris Girkinas Strelkovas
A.Illarionovas teigia, kad Rusijos žvalgyba duomenis Ukrainoje rinko labai daug metų. Jo teigimu, Donecko gynybos ministru pasiskelbęs Igoris Girkinas-Strelkovas Ukrainoje lankėsi daugybę kartų.

„Dažniausiai tai buvo daroma per Rusijos stačiatikių bažnyčios delegacijas", - sakė A. Illarionovas.

Tačiau pasakodamas apie Rusijos žvalgybininkų pasiekimus, A. Illarionovas nevengė kritikuoti JAV žvalgybinių pajėgumų. Savo kritiką jis iliustravo Gruzijos pavyzdžiu.

Pasak jo, 2008 m. liepą Gruzijos politiniai lyderiai, tarp jų ir tuometinis prezidentas Michailas Saakašvilis, ne kartą pranešė Vakarų sąjungininkams ir ESBO, kad prie Gruzijos sienos telkiamos karinės pajėgos, tačiau JAV žvalgyba ir politikai visuomet atrėždavo, kad rusai niekad nepanaudos intervencijos.

„Kai intervencija vis tik buvo įvykdyta, tai nustebino Jungtines Valstijas. Žvalgyba negalėjo pateikti informacijos nei prieš intervenciją, nei po jos, kai Gruzija paprašė palydovinių duomenų apie karinių pajėgumų koncentraciją", - pasakojo A. Illarionovas.

„Šiais metais nutiko panašus dalykas. Vieną dieną prieš atvirą Krymo intervenciją, vasario 26 d., JAV žvalgyba paskelbė, kad judėjimas Rusijos pusėje nereiškia, jog Rusija ketina okupuoti Ukrainą ar jos dalį. Kitą dieną Rusijos pajėgos užgrobė vyriausybinį pastatą Simferopolyje. Tuo tarpu slaptoji karinė operacijos dalis buvo juk pradėta dar anksčiau", - stebėjosi analitikas.

Balandžio mėnesį, pasak A. Illarionovo, vėl pradėjo sklisti gandai, kad Rusija planuoja kirsti Ukrainos sieną ir atakuoti Kijevą. Jo teigimu, į šiuos spąstus pateko net gerai žinomas Ukrainos gynybos ekspertas ir tinklaraštininkas Dmytro Tymčiukas ir buvęs Ukrainos gynybos ministras Jevhenas Marčiukas.

„Dezinformacijos efektas buvo toks stiprus, kad dezertyravo vos ne visas Kijevas, ten beveik nebuvo žmonių, ekonominis ir politikas gyvenimas buvo paralyžiuotas, tačiau intervencijos nebuvo", - teigė A. Illarionovas.