Tai matyti Europos Parlamento Liberalų ir demokratų aljanso už Europą (ALDE) lyderio Guy Verhofstadto paskyroje „Twitter“. Po G. Verhofstadto paskelbtos užuojautos teroro Ukrainoje aukoms, jo ir kitų Europos politikų atžvilgiu pasipylė kaltinimai.

„Porošenko ir Guy Verhofstadt nužudė 154 olandus. ES žudo“, – rašė vienas „Twitter“ naudotojas. Čia pat įdėta nuoroda veda į video, kuriame būrys Europos politikų rėžia kalbas ant scenos Maidane. Tarp jų matyti ir Europos Parlamento (EP) narys iš Lietuvos Petras Auštrevičius.

„Ačiū tau, 295 nekaltų žmonių žudike!!! Tikiuosi, šiąnakt miegosi ramiai“, – rėžė kitas „Twitter“ naudotojas. Beje, iš šio olando pasisakymų „Twitter“ istorijos matyti, kad šis žmogus – musulmonas, nusistatęs prieš Izraelį, keliantis klausimus, kas finansuoja CNN.

„Tai rezultatas politinių žaidimų, viso pasaulio politikams turėtų būti gėda“, – sakė kitas.
Komentarai „Twitter“

G. Verhofstadtas rėmė Maidano judėjimą, yra iš Strasbūro surengęs tiesioginį pasijungimą su Euromaidane esančiais Ukrainos opozicinių liberalių partijų lyderiais bei išreiškęs jiems visos Europos liberalų palaikymą.

P. Auštrevičius: tai ir rusiškos propagandos rezultatas

„Tikrai nereikia atmesti, kad dalis nuotaikų būtent tokios“, – sako EP narys P. Auštrevičius. Jis pateikė pavyzdį: ketvirtadienį EP priiminėjant rezoliuciją dėl Ukrainos iš radikalios dešinės, dalinai iš Europos konservatorių pusės skambėjo panašios mintys – kad tokiomis rezoliucijomis stumiame Rusiją iš dialogo lauko, nereikalingai kišamės į reikalus ir ne rezoliucijų reikia, o tik ES bandymo tarpininkauti ir tokiu būdu spręsti konfliktą.

„Manau, ir publikos tarpe yra tokių atgarsių. Iš kitos pusės, manau, tai ir rusiškos propagandos rezultatas. Jei žiūrėsime realiai, koks Rusijos ir Ukrainos pateikiamos informacijos santykis, jis tikrai ne Ukrainos naudai“, – kalbėjo P. Auštrevičius.

EP narys šioje srityje mato tam tikrą istoriškumą. Ukraina – santykinai mažiau žinoma valstybė. Apskritai europiečių informuotumas apie įvykius Ukrainoje, jos siekius, pokyčius ir priežastis tarsi rūke. Dėl to, sako P. Auštrevičius, ir susiklostęs toks informacinis laukas, kad „nereikia lįsti, jie tarpusavyje pešasi, neaiškūs kaltininkai“.

Ar tai ir gali paaiškinti vangią kai kurių Europos šalių reakciją į Rusijos ir Ukrainos konfliktą?

„Iš tikrųjų yra tokia tendencija ir net nelabai kol kas matau lūžio. Nors ši tragedija, kada žuvo tiek europiečių, manau, bus tam tikras lašas. Manau, tai, kas įvyko su šiuo lėktuvu, tai jau skiriamoji juosta. Nekaltos žmonių žūtys sukrėtė, jie pagaliau suprato, kad tai karas, reikalaujantis konkrečių žmonių žūčių: ne ten kažkur kažkokie ukrainiečiai žūsta miesteliuose ir miestuose, o čia palietė mano kaimyną, žmogų iš sostinės ir panašiai. Manau, tai yra sukrėtimas, po kurio Europos pozicija bus kiek kitokia“, – prognozavo P. Auštrevičius.

T. Janeliūnas: komentarai – neblogai įvaldytas Rusijos propagandos įrankis

„Komentarai „Facebook“ ir „Twitter“ – neblogai įvaldytas Rusijos propagandos įrankis, šiuo atveju tai gali būti venas aspektų, kuomet vieną pradinę mintį reikia užgožti visiškai kitais kritiniais aspektais, kurie tarsi yra vietinio vakariečio, bet lygiai taip pat gali būti tam tikri Rusijos propagandos įrankiai“, – atkreipia dėmesį politologas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas Tomas Janeliūnas.

Tačiau, sako T. Janeliūnas, yra ir kita pusė, sakanti, kad Europos politikai turi prisiimti atsakomybę, nes iki šiol ignoravo visą šį konfliktą kaip ypatingai rimtą visą regioną destabilizuojantį karą. Politologo teigimu, šiuo atveju ignoravimas irgi prisidėjo prie konflikto eskalacijos.

„Tai – klasikinis atvejis, kuomet tarptautinės bendruomenės ignoravimo ir pasyvumo atveju konfliktas didėjo ir pastaruosius mėnesius plėtėsi. Tad natūralu, kad tai irgi yra dalis tarptautinės bendruomenės kaltės“, – teigė T. Janeliūnas.

TSPMI docentas įvertino, ko po tragedijos reikalaus tautiečių netekusios visuomenės.

Pašnekovas pastebėjo, kad tokios tragedijos arba teroro aktai Europoje nutinka nedažnai. Tokios masto tragedijos sukelia milžinišką žiniasklaidos domesį, jis natūraliai pereina į aukų lygį, kai vos ne kiekviena netektį patyrusi šeima tampa žiniasklaidos objektu. Tai sustiprina tragedijos mastą.

„Turint galvoje, kad daugiausia nukentėjo europiečiai, manau, būtent jie darys didžiulį spaudimą vyriausybėms. Netgi kiekvieną vyriausybė, kurios piliečiai nukentėjo, be abejo, bus įpareigota vienaip ar kitaip reikalauti kiek įmanoma objektyvesnio tyrimo ir, žinoma, atsakomybės tų, kurie įvykdė šį nusikaltimą“, plėtėsi prognozuoja T. Janeliūnas.

Pasak jo, neabejotina, kad tiek aukų skaičius, tiek jų kilmė bus faktoriai, kurie padidins ir politinę šios tragedijos pusę.