Ką po D. Grybauskaitės žodžių darys A. Siaurusevičius

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) generalinis direktorius tvirtina, kad LRT daro tai, ko iš jos tikisi prezidentė Dalia Grybauskaitė – padeda Lietuvai informaciniame kare.

Politologas Nerijus Maliukevičius sako, kad informaciniame kare turime dirbti išvien pirmiausia su Baltijos valstybėmis, taip pat apie problemą šnekėti su partneriais už Atlanto ir Europoje.

Pirmadienį antrajai kadencijai perrinkta prezidentė D. Grybauskaitė akcentavo, kad informaciniame kare Lietuvai padės nacionalinis transliuotojas.

„Yra keletas galimybių tai daryti – tai ir mūsų viešasis transliuotojas, kuris gavo finansavimą ir

nebepriklausys dabar nuo reklamos, o tai reiškia, ir nuo verslo interesų, galės galvoti apie viešą interesą, apie valstybę pirmiausia. Tai reiškia, kad bus daug platesnės programos, tame tarpe ir visoms mūsų mažumoms, kad mūsų mažumos būtų mažiau imlios ir mažiau įtakotos mūsų kai kurios kaimynės galbūt ne visada geranoriškos propagandos“, – pirmadienį spaudos konferencijoje kalbėjo šalies vadovė.

DELFI primena, kad nuo 2015 m. visuomeninio transliuotojo finansavimas priklausys nuo to, kiek mokesčių bus surinkta į valstybės biudžetą. Šios pataisos turėtų užtikrinti maždaug dvigubai didesnį LRT biudžetą.

Siūlo ukrainiečių žinias

„Mes tą ir darome“, – DELFI tvirtino LRT vadovas A. Siaurusevičius. Kasdien, 11.30 ir 18 val., per LRT Kultūros kanalą galima žiūrėti žinias rusų kalba, kurias rengia plačiausią korespondentų tinklą šalyje turintis Ukrainos „5 kanalas“. Šis žinias galima stebėti ir interneto portalo lrt.lt mediatekoje.

„Taip pat sprendžiame, kaip nuo rudens stiprinsime laidą rusų kalba per Kultūros kanalą“, – sako A. Siaurusevičius. Jo teigimu, laida bus sustiprinta, tačiau į pirmąjį kanalą jos perkelti kol kas nesvarstoma.

„Taip pat bendraujame su kolegomis Latvijoje ir Estijoje ir tariamės, gal pavyks ką nors bendrai padaryti. Dėl bendro kanalo rusų kalba yra tam tikrų sudėtingumų, visų pirma, yra finansavimo klausimas“, – kalbėjo LRT vadovas.

Jis priminė tiesiogines transliacijas per LRT iš Maidano, šiuos įvykius iš vietos nušvietė LRT žurnalistai. Taip pat artimiausiu metu LRT eteryje žadama dokumentikos apie naujausius įvykius Ukrainoje.

Tačiau A. Siaurusevičius ragina nepamiršti, kad naujas LRT finansavimo modelis įsigalios ir komercinės reklamos joje neliks tik nuo 2015 m. Tada ir galima laukti kokybiškesnės programos: bus galima įsigyti geresnės užsienio produkcijos. „Daug žmonių jau dabar painiojasi, mes kol kas gyvename pagal pakankamai įtemptą biudžetą ir dar gyvensime iki 2015 m.“, – teigė A. Siaurusevičius.

Politologas: atsakas propagandai – profesionali žurnalistika ir tiesos kampanija

„Tokie dalykai greit nedaromi. Pats procesas irgi buvo ilgalaikis: mūsų regione susikūrė tam tikras informacinis vakuumas. Jis atsirado ne vien dėl Lietuvos informacinės politikos, bet ir dėl tam tikro Amerikos atsitraukimo – regione viešoji diplomatija apskritai reorganizuota, turint galvoje iliuziją, kad Rusija tampa savotišku partneriu po Šaltojo karo“, – teigia Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas N. Maliukevičius.

Pasak jo, dabar daugeliui ta iliuzija sugriuvo – tiek JAV, tiek daliai Europos. N. Maliukevičiaus teigimu, žiniasklaidos vakuumui užpildyti neužtenka strategijos, reikia intensyvaus darbo, finansų ir žmogiškų resursų, profesionalumo.

„Man atrodo, mums svarbu suprasti, kad priešpastatyti agresyviai Kremliaus propagandai mūsų regione galima tiktai profesionalią žurnalistiką, net tam tikrą agresyvią tiesos kampaniją. Negalima Kremliui priešpastatyti panašios ar atitinkamos propagandos kampanijos ar strategijos, ką Kremlius vykdo regione“, – mano politologas.

N. Maliukevičiaus nuomone, taip mes pradėtume žaisti pagal Vladimiro Putino taisykles, o to daryti nederėtų. Mūsų stiprybė – mūsų taisyklėse: europietiškuose žodžio laisvės, žurnalistikos principuose. „Taip, tai sudėtinga, nes trumpuoju laikotarpiu, žiūrint į Ukrainą, Kremlius agresyvia kampanija pasiekia labai konkrečių geopolitinių tikslų“, – kalbėjo politologas.

N. Maliukevičius priminė neseniai per valstybinę Rusijos televiziją transliuotą didelį melą apie neva Slovjanske nukryžiuojamus kūdikius. Tai tik parodo, kiek einant propagandos keliu galim nuslysti į gebelsišką strategiją.

„Ką mes galime padaryti – konsoliduoti informacinius pajėgumus, nes vien tik mūsų lietuviškais pajėgumais negalėsime atstovėti tokios propagandinės agresijos“, – įsitikinęs pašnekovas.

Jo nuomone, reikia kooperuotis su informaciniais sąjungininkais, pirmiausia – Baltijos valstybėmis. Taip pat turime apie šią problemą šnekėti su partneriais už Atlanto ir Europoje. Jiems turime sakyti, kad toks informacinis vakuumas, kurį galiausiai savo kanalais užpildė Kremlius, pavojingas regiono saugumui ir būtina, kad į regioną su savo informaciniais resursais grįžtų JAV bei Europa.

Politologas mano, kad šiuo metu daug kas vyksta šnekant apie šią problemą ir formuojant ilgalaikę strategiją. „Čia negali būti trumpalaikių sprendimų, tai mano principinė nuomonė. (…) Tas pokytis galbūt vyksta ir informacinėje žiniasklaidos erdvėje, kai suprantama, kaip agresyviai naudojami Kremliaus propagandos resursai ir būtina konsoliduoti bei turėti tam tikrą informacinę strategiją, bendrą atsaką ir panašiai“, – kalbėjo N. Maliukevičius.