A. Kubilius siūlo rūpintis Rytų partnerystės programoje dalyvaujančių šalių elito ugdymu bei ragina dėti pastangas, kad JAV įtrauktų Rusiją į terorizmą remiančių valstybių sąrašą.
Keičia regiono ateitį
Spaudos konferencijoje konservatorių lyderis teigė, kad Asociacijos sutarties pasirašymas keičia Rytų kaimynystės regiono ateitį.
„Tai iš esmės keičia ir Rusijos ateitį, nes tai padės Rusijai išlipti iš jos postimperinių sindromų duobės", - spaudos konferencijoje pirmadienį sakė A. Kubilius.
Jo teigimu, tolesnė Lietuvos užduotis – Rytų partnerystė šalių, pasirašiusių Asociacijos sutartis, narystės Europos Sąjungoje perspektyva.
„Senoji Europa dar vis vengia aiškiai apibrėžti tokią perspektyvą. Lietuva turi imtis iniciatyvos, sutelkiant ES politinę valią tokios perspektyvos aiškiam politiniam įvardinimui. Kitais metais įvyksiantis eilinis Rytų partnerystės summitas Rygoje, per Latvijos pirmininkavimo ES pusmetį, turi duoti tokią aiškią narystės perspektyvą. Lietuva turi skatinti Latviją imtis tokios užduoties", - teigė konservatorius.
A. Kubilius sako, kad Lietuvos politinės partijos turėtų būti žymiai aktyvesnės Rytų partnerystės programos įgyvendintojos.
„Partinė diplomatija“ turi tapti sudėtine ir svarbia Lietuvos užsienio politikos įgyvendinimo dalimi – Lietuvos partijos turi žymiai intensyviau išnaudoti savo narystę europiniuose partiniuose aljansuose ir partnerystę su giminingomis partijomis Rytų partnerystės šalyse. Mes tai darome nuolat, steigiame Europos konservatyvių partijų narių tinklą „Europe Goes East“ („Europa eina į Rytųs“). Panašiai galėtų elgtis ir kitos Lietuvos partijos. Tokios veiklos skatinimas turėtų būti bendras valstybės rūpestis", - svarstė politikas.
Pasiūlymas stiprinti minkštąją Lietuvos galią
Jis taip pat pridūrė, kad Lietuva galėtų rūpinti Rytų partnerystės programoje dalyvaujančių šalių politinio elito ugdymu.
„Lietuva galėtų ir privalėtų įsteigti bent kelis šimtus stipendijų – (geriausias galimas pavadinimas „LDK stipendijos“) Rytų partnerystės šalių studentų studijoms Lietuvos universitetuose. Dabar tokių stipendijų per metus Lietuva skiria tik keliolika ir tai yra aiškiai per mažai. Žymiai gausesnio kiekio tokio pobūdžio stipendijų skyrimas būtų naudingas ir mūsų universitetams, ir Rytų partnerystės šalims", - sakė A. Kubilius.
Pasak konservatoriaus, ilguoju laikotarpiu ne tik padėtume toms šalims išsiugdyti europietišką valstybinį ir politinį elitą, bet kartu išugdytume elitą, kuris natūraliai būtų artimas mums.
Surado, kas Ukrainoje panašu į „Hezbollah" ir „Hamas"
„Kalbant apie Ukrainą – šiandien, be abejo, pats svarbiausias uždavinys padėti Ukrainai sustabdyti karinę Rusijos agresiją. Kaip pasibaigs Rusijos karinė agresija, kiek pavyks pasiekti per Ukrainos vienašališkai paskelbtą karinių veiksmų moratoriumą – sunku pasakyti", - svarstė konservatorius.
Jo nuomone, Lietuva gali padėti Ukrainai išnaudodama savo sąjungininkus Vakaruose ir skatindama juos Rusijos agresijai bei jos remiamiems teroristams Rytų Ukrainoje taikyti jau žinomas ir veikiančias tarptautines normas.
„Pavyzdžiui, Lietuva galėtų siekti, kad Rusija, jeigu nesustabdys teroristų siuntimo į Donecką ir Luhanską, pagal JAV įstatymus būtų pripažinta terorizmą remiančia valstybe. Reikia prisiminti, kad pagal JAV įstatymus, apibrėžiančius terorizmą remiančias valstybes, šiuo metu tokiomis valstybėmis yra pripažintos 4 valstybės: Kuba, Iranas, Sudanas, Sirija. Gera kompanija Rusijai... Buvimas tokiame sąraše automatiškai reiškia griežtas sankcijas. Tokia visuomeninė peticija, su reikiamais 100 tūkst. parašų, reikalaujanti Rusiją pripažinti valstybe, kuri remia terorizmą, jau yra pateikta JAV Kongresui. Lietuva galėtų aktyviai paremti tokios rezoliucijos tolesnį svarstymą", - teigė A. Kubilius.
„Lygiai taip pat pagal europinę praktiką Donecko ir Luhansko „liaudies respublikos“ turėtų būti Europos Sąjungos pripažintos teroristinėmis organizacijomis, taip, kaip yra pripažinta „Hezbollah", „Hamas" ar baskų ETA bei airių „Tikroji Airių Respublikonų Armija“ ir kitos panašios 53 organizacijos", - pridūrė konservatorius.
Pasak A. Kubiliaus, Ukrainos valdžia minėtas dvi Donecko ir Luhansko organizacijas jau yra pripažinusi teroristinėmis organizacijomis.
„Jeigu artimiausiu metu Ukrainoje nebus pažangos sustabdant teroristinę veiklą, Europos Sąjunga turi taip pat žengti aiškius žingsnius pripažįstant šių organizacijų teroristinį statusą. Lietuva turi galimybių tuo tinkamai pasirūpinti", - sakė politikas.