Floridoje įsikūrusio Palm Beach valstijos koledžo profesorius Terry H. Randolphas pasakoja, kad net istoriją ir politikos mokslus studijuojantys jo studentai vargiai gali pasakyti, kur yra Ukraina. Jo teigimu, JAV visuomenė labiau susirūpinusi ekonominiais ir socialiniais klausimais, todėl vien mintis, kad JAV galėtų kištis į konfliktą Ukrainoje kelia siaubą.

„Vienas iš veiksnių yra karo nuovargis: Jungtinės Valstijos daugiau nei dešimt pastarųjų metų kariauja dviejose šalyse – Irake ir Afganistane. Amerikiečiai yra pavargę nuo karų. Jiems taip pat trūksta žinių apie Rytų Europos politiką ir Rytų Europos, kaip regiono, svarbą tarptautinėje politikoje. Didžioji dauguma mano studentų negalėjo pasakyti, kur yra Ukraina. Žinau, tai liūdna. Kitas faktorius, kad JAV ekonomika patiria didelį spaudimą ir tai susiję su socialiniais klausimais bei finansiniais sunkumais. Pavyzdžiui, mūsų nacionalinė skola vis didėja. Šiuo metu nacionalinė skola siekia 17 trilijonų dolerių“, - interviu DELFI teigė profesorius.

Ką mano amerikiečiai?

Pasak T.H. Randolpho, Jungtinių Valstijų viešoji nuomonė labai priešiškai nusiteikusi Vašingtono kišimuisi į tarptautinius reikalus, todėl norėdami, kad juos rinktų, politikai taikosi prie visuomenės nuomonės. Jis citavo „The Wall Street Journal“ publikuotą apklausą, kurioje klausiama apie tai, kokių veiksmų Ukrainos konflikte turėtų imtis Jungtinės Valstijos.

Remiantis apklausos duomenimis, 48 proc. apklaustų gyventojų pritartų Vašingtono veiksmams bendradarbiaujant su kitomis valstybėmis, 26 proc. respondentų siūlo palikti viską Europos Sąjungai, 5 proc. apklaustųjų sutiktų su vienašaliais JAV veiksmais ir 21 proc. neturėjo nuomonės.

Terry H. Randolphas
Kita T.H. Randolpho cituojama apklausa lygino, kaip amerikiečiai žvelgia į Vašingtono aktyvumą tarptautiniuose reikaluose 1997 m., 2001 m. ir 2014 m. Jos duomenimis, aktyvesnį Jungtinių Valstijų vaidmenį pasaulyje 1997 m. palaikė 17 proc. amerikiečių, 2001 m. – 37 proc., 2014 m. – 19 proc.

Kad Vašingtonas sumažintų savo aktyvumą, 1997 m. siekė 32 proc. respondentų, po Rugsėjo 11-osios išpuolių taip mąstė 14 proc. apklaustųjų, o šiais metais – 47 proc.

Palaikyti tuo metu egzistuojantį aktyvumą tarptautiniuose santykiuose 1997 m. siūlė 46 proc. JAV gyventojų, 2001 m. – 44 proc.., 2014-aisiais – 30 proc.

Palm Beach valstijos koledžo profesorius sako, kad šių metų JAV gynybos biudžetas sudaro apie 600 mlrd. dolerių, kai biudžeto deficitas siekia 744 mlrd. dolerių, o nacionalinė skola – 17 trln. dolerių. Išlaidos gynybai Jungtinėse Valstijose siekia 15 proc. visų metinių išlaidų, kai Lietuvoje, jo skaičiavimais, tokios pat išlaidos sudaro tik 3 proc.

„Žinoma, jūs galite sakyti, kad Amerika yra turtinga šalis ir turi didesnių įsipareigojimų pasaulyje, todėl privalo skirti tiek lėšų, tačiau 15 proc. tikrai sukelia didelę apkrovą ekonomikai ir valstybės biudžetui, ypač prisimenant nacionalinę skolą“, - sakė T.H. Randolphas.

„Todėl amerikiečiai klausia, kas svarbiau – spręsti vidaus ekonomines ir socialines problemas ar siekti užsienio politikos tikslų kažkur užjūryje“, - pridūrė profesorius.

Vašingtono interesai

„Taigi nepaisant Ukrainos įvykių svarbos, Amerikoje mes diskutuojame, koks yra JAV vaidmuo šioje krizėje. Ar Ukrainoje ant kortos pastatyti Jungtinių Valstijų nacionaliniai interesai? Kai kurie žmonės JAV teigia, kad Ukraina nėra NATO narė, kad ji tradiciškai priklauso Rusijos įtakos sferai, todėl Jungtinėms Valstijoms neverta įsitraukti į konfliktą. Jie sako, o ką darytų Jungtinės Valstijos, jeigu būtų Rusijos vietoje? Taigi egzistuoja gana didelis nerimas dėl to, ko Rusija gali imtis, jeigu būtų išprovokuota“, - pasakojo T.H. Randolphas.

Tokio požiūrio priešininkai, pasak profesoriaus, teigia, kad Rusijos įtaka privalo būti sulaikyta ir kad aktyvus Vašingtono įsitraukimas į konfliktą sustiprintų JAV, kaip pasaulinio lygmens lyderės, įvaizdį.

Tačiau Vašingtonui nepalanku, jog Rusijos stabdymas Ukrainoje iš esmės reikštų Maskvos pagalbos praradimą Irane, Sirijoje ir Irake.

Kaip žinoma, situacija Artimuosiuose Rytuose destabilizavosi dėl sustiprėjusių islamo ekstremistų, kurie siekia įkurti islamo valstybę Sirijoje ir Irake. Sirijoje ekstremistai kovoja su Rusijai ištikimu Basharo al Assado režimu, Irake – su federalinėmis saugumo pajėgomis ir Kurdistano ginkluotosiomis pajėgomis.

„Kai kurios tarptautinės problemos reikalauja didžiųjų galių bendradarbiavimo Jungtinėse Tautose, Rusija yra viena jų ir turi veto teisę Saugumo Taryboje“, - sakė T.H. Randolphas.

Terry H. Randolphas
„Dar viena rizika, kad jeigu Jungtinės Valstijos Ukrainoje reaguos stipriai, jos išprovokuos Rusiją ir atstums savo artimiausias Vakarų sąjungininkes, kurios nėra labai linkusios į aštrius veiksmus prieš Rusiją. Jeigu JAV įsitrauks į konfliktą ir neturės Vakarų sąjungininkių paramos, tai padėti Ukrainai teks vienoms, tuo tarpu Ukrainos ekonomika yra itin nestabili. Todėl natūralu, kad prisiminę mūsų pačių finansinę situaciją, kai kurie žmonės nenori, kad Jungtinės Valstijos būtų atsakingos už Ukrainą“, - pridūrė mokslininkas.

Pasak profesoriaus, daugybė žmonių klausia, kodėl vien tik JAV turi prisiimti didžiausią atsakomybę ir vienos ginti valstybes, patekusias į bėdą. Kitaip tariant, dalis visuomenės pageidautų didesnio JAV izoliacionizmo. T.H. Randolphas sako, kad vien JAV karui Irake, kurio metu buvo nuverstas Saddamo Husseino režimas, išleido 1,7 trln. dolerių, jo metu žuvo 4424 amerikiečiai, 32 323 buvo sužeisti.

„Ir tai tik Irake“, - sakė profesorius.

B. Obama – švelniųjų priemonių entuziastas

Nors JAV užsienio politiką formuoja ne amerikiečių viešoji nuomonė, o išrinkti politikai – pirmiausia Jungtinių Valstijų prezidentas, tačiau T.H. Randolphas priminė, kad demokratas Barackas Obama rinkimus laimėjo žadėdamas baigti respublikono George W. Busho pradėtus karus Irake bei Afganistane ir neįtraukti šalies į kitus užjūrio konfliktus.

„Jis manė, kad po karų Irake ir Afganistane tarptautinis Amerikos įvaizdis turi būti gerinamas, ir žadėjo daugiau susitelkti į svarbius vidinius šalies reikalus. Taigi iš esmės užsienio politikoje jis labiau pasitiki minkštąja Amerikos galia nei kietąja“, - sakė profesorius.

„Prezidentui B. Obamai jėgos panaudojimas yra paskutinė priemonė. Todėl siekdamas pakeisti kitų šalių elgseną jis nenaudoja karinės jėgos, o pasitelkia politinę, diplomatinę bei ekonominę izoliaciją. Juk jis demokratas“, - teigė T.H. Randolphas.

Pasak profesoriaus, paremdamas savo požiūrį JAV prezidentas dažnai primena tragišką Irako atvejį: išleista daugybė pinigų, žuvo daugybė žmonių, o stabilumo regione nepadaugėjo – priešingai, šalis atsidūrė ant žlugimo slenksčio.

„Nesakau, kad visi Amerikoje pritaria B. Obamos požiūriui, bet prezidentas formuoja užsienio politiką. Jis labiau mėgsta naudoti ekonominius argumentus ir taip bando įtikinti Vladimirą Putiną, kad panaudodamas jėgą Ukrainoje jis daugiau praloš nei laimės. Rusija, jo nuomone, yra pažeidžiama ekonomine prasme“, - pasakojo profesorius.

Jo duomenimis, JAV bendrasis vidaus produktas siekia 17 trln. dolerių, Europos Sąjungos – 12 trln. dolerių, o Rusijos – tik 2 trln. dolerių. Po įvykių Ukrainoje Rusijos akcijų rinkos susitraukė 15 proc., o šios šalies skolinimosi reitingas buvo pažemintas nuo BBB/A-2 iki BBB-/A-3. Tai reiškia, kad šaliai tampa sunkiau ir brangiau skolintis tarptautinėse rinkose, o, pasak T.H. Randolpho, Rusijos biudžeto deficitas kitais metais sieks 25,8 mlrd. dolerių.

„Taigi idėja ta, kad JAV ir Europos Sąjunga ekonomiškai yra kur kas stipresnės, todėl norėdamos keisti Rusijos elgseną Vakarų šalys gali naudoti ekonominius ginklus, vietoje karinės jėgos“, - sakė profesorius.

T.H. Randolphas taip pat pabrėžia, kad Rusijos bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui siekia 14 tūkst. dolerių, o JAV – 50 tūkst. dolerių, Lietuvos – 19 tūkst. dolerių.

„Taigi dabar V. Putinas naudojasi išaugusiu Rusijos nacionalizmu, tačiau galiausiai rusai pareikalaus aukštesnių gyvenimo standartų iš Vyriausybės. Teorija sako,
kad tam tikras ekonominis spaudimas pridarys V. Putinui tiek
problemų, kad jam nebepakaks nacionalizmo ir jis turės bėdų su
savo tauta, kuri ims reikalauti vakarietiškų gyvenimo standartų“, - sakė profesorius.

Klausiamas, ar jis pats tiki minkštosios galios paveikumu Rusijai, T.H. Randolphas atsakė trumpu teiginiu: „Rusija iki šiol neokupavo Ukrainos“.

Profesorius taip pat sako, kad Rusijos ekonomika yra labai priklausoma nuo energijos išteklių eksporto ir priminė respublikonų senatoriaus Johno McCaino teiginį, kad Rusija yra degalinė, apsimetanti valstybe.

„Rusijos ekonomika taip stipriai priklauso nuo naftos ir dujų eksporto, kad jeigu Vakarų šalys koordinuotų savo veiksmus bei pritaikytų rimtesnes sankcijas, tai Rusija savo elgesį iškart pakeistų. Tačiau bėda ta, kad kai kurios Europos Sąjungos šalys yra labai priklausomos nuo Rusijos energijos išteklių eksporto, todėl nenori imtis agresyvių veiksmų ir daryti įtakos Rusijai per ekonomiką“, - sakė T.H. Randolphas.

Jo teigimu, tai viena priežasčių, kodėl JAV nesulaukia sąjungininkų paramos Europoje. Tačiau, pasak T.H. Randolpho, Vašingtonas vis tiek ėmėsi tam tikrų veiksmų: pavyzdžiui, suintensyvino karines pratybas Rytų Europoje, parengė pagalbos priemonių paketą Ukrainai ir patvirtino ekonomines sankcijas Rusijai.