Tačiau netrukus naftingojo Kuveito okupacija išstūmė Lietuvos nepriklausomybės bylą iš pirmųjų žiniasklaidos puslapių ir iš pasaulio geopolitinės darbotvarkės, todėl Maskva galėjo niekieno netrukdoma ruoštis 1991 m. sausio 13-osios agresijai Vilniuje. „Ūkininko patarėjas“ pasiteiravo politologų, ar dabar, organizacijos „Irako ir Levanto islamo valstybė“ smogikams užgrobus trečdalį Irako ir supant sostinę Bagdadą, Jungtinių Valstijų dėmesys vėl nebus prikaustytas prie Persų įlankos, todėl Rusija galės sutriuškinti Ukrainą ir užčiaupti Baltijos šalis, o tokių didžiulių NATO pratybų Lietuvoje, kaip šią savaitę, daugiau nebematysime, nes amerikiečių kareiviai bus permesti į Iraką arba arčiau jo.
Labai stipriai paveikė visuomenės sąmonę
„Ukrainos revoliucija, visų pirma, taikioji pradinė jos dalis tiek ilgai jaudino ne tik Vakarų politikus, bet ir plačiąją visuomenę, kad neįmanoma tiesiog užmiršti Euromaidano. Tačiau net ir labai žiaurūs promaskvietiškų separatistų bandymai iš vidaus atplėšti Ukrainos pietrytinę dalį, rusų reguliariosios kariuomenės tariami „pasitraukimai“ ir „netikėti“ atsiradimai prie Ukrainos sienų, visa ta tragiška, bet kasdien tokia pati, nelabai guodžianti, mažai besikeičianti informacija iš Rusijos agresijos prieš Ukrainą fronto linijos, kai kurių Lietuvos apžvalgininkų nuomone, jau „pabodo“ laikraščių skaitytojams, interneto naršytojams ir televizijos žiūrovams. Sunku įsivaizduoti pasekmes, jei tai būtų tiesa“, - „Ūkininko patarėjui“ kalbėjo politologas Alvydas Medalinskas.
Kijevo kotletai virto Maskvos kukuliais
Maskvai ir jos pakalikams Ukrainos pakraščiuose kaip nuostabiausia muzika nuskambėtų sociologų išvados, kad Europos ir pasaulio visuomenė „persivalgė Kijevo kotletų ir ukrainietiškų barščių, pasūdytų Maidano druska“. (Tiesa, dabar Rusijos patriotai vietoj kijevietiškų kotletų kerta pagal tokius pačius receptus iškeptus „Maskvos kukulius“. Panašiai amerikiečiai, užpykę, kad Prancūzijos prezidentas Jacquesas Chiracas 2003 m. neparėmė operacijos „Irako laisvė“, „prancūziškas bulvytes“ („French fries“) ėmė vadinti „Laisvės bulvių piršteliais“ („Freedom fries“). Dar anksčiau, per Pirmąjį pasaulinį karą, vokiškos Frankfurto dešrelės Amerikoje virto „karštais šunimis“ („Hot dogs“).
Užtenka lyginti su pasauliniu karu
Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakulteto Politikos mokslų katedros vedėjas doc. dr. Saulius Šiliauskas netiki, kad, siekdama palaužti Ukrainą, Rusija Irako islamistų sukilimu pasinaudos taip pat, kaip prisidengė JAV ir sąjungininkų karine operacija „Audra dykumoje” 1991 m. sausį - kai viso pasaulio akys buvo nukreiptos į Irako pavergtą Kuveitą, laukiantį amerikiečių išvaduotojų, Maskva pamėgino sunaikinti Lietuvos valstybę. „Nesvarstykime paties juodžiausio scenarijaus. Jau užtenka tų literatūrinių bandymų Rusijos agresiją prieš Ukrainą lyginti su įvairiais Antrojo pasaulinio karo epizodais. JAV turi pakankamai tarnybų, specialistų ir lėšų stebėti, kontroliuoti padėtį ten, kur Amerikos nacionaliniai interesai susikryžiuoja su kai kurių valstybių imperinėmis ambicijomis. Irako islamistų veiksmai Jungtinių Valstijų administracijai buvo žinomi gerokai anksčiau, negu apie tai pradėjo rašyti ir pranešinėti žiniasklaida. Amerika stengsis ištaisyti savo ankstesnes nesėkmes Irake”, - „Ūkininko patarėjui” aiškino S. Šiliauskas.
Juodai persirengę žalieji žmogeliai
Tarsi pagal Kremliaus užsakymą guviai į Bagdadą žygiuojantys, Irako naftos versloves bandantys užgrobti juodai nuo galvos iki kojų apsirengę islamistai, veidus slepiantys po kaukėmis panašiai kaip neatpažinti Krymą užgrobę vaikščiojantys objektai ir taip pat ryžtingai nusiteikę ant Irako griuvėsių sukurti „Irako ir Levanto islamo valstybę“ kaip Rusijos samdiniai Ukrainos rytuose – „Donecko ir Luhansko liaudies respubliką“, jau privertė JAV prezidentą Baracką Obamą pasiųsti naikintuvus F-18 patruliuoti virš Irako. Lėktuvai pakilo nuo lėktuvnešio „George H. W. Bush“, išmetusio inkarą Persijos įlankoje, denio.
Politologas A. Medalinskas vis dar tikisi, kad įtampa Irake nenustums Ukrainos temos į užmarštį.
Didžiausias Ukrainos saugumo garantas
„Ukraina pajėgė sukurti tokias valdžios struktūras, kurių net Maskva negali ignoruoti, nepripažinti. Prezidentas Petro Porošenka jau užsiminė apie neeilinius, pirmalaikius Ukrainos Aukščiausiosios Rados rinkimus. Ukrainoje vyksta pilnakraujai politiniai procesai. ES užmezgė glaudžius dalykiškus ryšius su šiandiene Ukrainos vadovybe (pirmoji pažintis įvyko dar tada, kai dabartiniai ministrai buvo opozicijos veikėjai). Netrukus planuojama pasirašyti Ukrainos ir ES ekonominę asociacijos sutarties dalį. Štai šie dalykai ir yra didžiausias garantas, kad ukrainiečiai nebus palikti vieni prieš Rusiją“, - optimizmo neslėpė A. Medalinskas.
Paskutinės pratybos?
Šiomis dienomis Lietuva pirmą kartą džiaugėsi tokiomis didelėmis NATO karinėmis pratybomis prie Baltijos jūros. Tačiau Irako valdžia paprašė amerikiečių smogti islamistams, subombarduoti jų kolonas, todėl daugiau niekada tiek daug danų tankų ir amerikiečių reaktyvinių naikintuvų, strateginių bombonešių, puolamųjų sraigtasparnių mūsų žemėje galime nepamatyti, nes JAV kareiviai bus permesti į Iraką arba arčiau jo. Vis dėlto, A. Medalinsko nuomone, ukrainiečių didvyriška kova prigesino Vakaruose dar rusenusias abejones, ar verta ginti Baltijos šalis, jeigu Maskva jas pasirinktų kitomis savo aukomis po Ukrainos.
Plonytė raudona linija
„Mūsų žmonės dar nelabai įsisąmonino, kaip turime būti dėkingi Ukrainai, jos valiai pasipriešinti imperinei Rusijos politikai. Visuomet buvau įsitikinęs, kad atgimstantis Rusijos imperializmas labiausiai įklimps Ukrainoje. Taip ir įvyko. Rusija nesugebėjo žaibiškai parklupdyti Ukrainos. Žuvusieji dėl Ukrainos laisvės padėjo galvas ir dėl saugesnės Lietuvos. Maždaug gegužės mėnesį iš NATO vadovybės jau išgirdome aiškų įsipareigojimą visada ginti Estiją, Latviją Lietuvą, nes dviprasmybės šiuo klausimu sukeltų abejonių dėl Šiaurės Atlanto aljanso patikimumo. Aišku, man norėtųsi matyti Lietuvoje dažnesnes, nuolatines NATO pratybas ir daugiau mūsų sąjungininkų, tačiau nepalyginamai svarbesnis yra NATO perspėjimas Rusijai, kad raudona linija, sutampanti su Lietuvos rytinėmis bei pietvakarinėmis sienomis, labai aiškiai nubrėžta ir nepatartina net bandyti jos peržengti“, - tvirtino buvęs Lietuvos nepriklausomybės Sąjūdžio pirmeivis A. Medalinskas.
Remia savus „kalės vaikus“
Rusai ir amerikiečiai niekados kaktomuša nesusidūrė, jų įtakos sferos labai nesusikirsdavo. Maskva ir Vašingtonas savo „užpakaliniuose kiemuose“ remdavo savus „kalės vaikus“: 1968 m. Kremlius išvaikė Čekoslovakijos komunistų reformatorių vyriausybę, 1973 m. JAV Baltieji rūmai padėjo Čilės karininkijai nuversti „liaudies vienybės“ vyriausybę. Islamistų žygis į Bagdadą, vėl, kaip ir po 2001 m. rugsėjo 11-osios teroro aktų, Rusijos politologų nuomone, aiškiai priminė, kas yra tikrieji Jungtinių Valstijų priešai ir „sąjungininkai“, kur baigiasi JAV įtakos sferos (Vakarų Europa, Artimieji Rytai, Persų įlanka, Japonija, Pietų Korėja) ir prasideda Rusijos gyvybinė erdvė (Rytų Europa, Juodosios jūros regionas, Kaukazas, kai kurios Rytų ir Pietryčių Azijos šalys).
Rakštis Amerikai žemiau juosmens
„Drįstu suabejoti, ar tas karingojo islamizmo paūmėjimas Irake prasidėjo islamistų lyderiams nepasikonsultavus su Maskva. Dabar Kremlius darbuojasi trimis geopolitinėmis kryptimis: suartėja su kraštutinėmis nacionalistinėmis Vakarų Europos partijomis, smarkiai silpninančiomis Europos Sąjungos atsparumą Rusijos poveikiui, didina spaudimą priklausomoms nuo rusiškų energetinių žaliavų šalims ir labiau susidraugauja su Kinija – europinės vakarietiškos politikos „azijietiška alternatyva“. Bet jeigu Rusija įsivaizduoja esanti didi pasaulinė galybė, tai ji tikrai stengsis būti Amerikos „rakštimi“ Artimuosiuose Rytuose“, - Napoleono, Hitlerio pramintais keliais bandančio eiti Rusijos prezidento Vladimiro Putino tolesnius žygius po Krymo okupacijos ir Rytų Ukrainos destabilizacijos stengėsi atspėti A. Medalinskas.
Rytų Europa rūpinsis žemesnieji JAV pareigūnai
Anot A. Medalinsko, jeigu „Irako ir Levanto armija“ bandys įsigalėti visame savo įsivaizduojamame Levante ( tai yra Viduržemio jūros rytiniame geografiniame ir kultūriniame regione, kuris aprėpia Kiprą, Jordaniją, Libaną, Siriją, Palestiną, dalį pietų Turkijos ir netgi didžiausią JAV sąjungininką šioje pasaulio vietoje - Izraelį), Amerikai teks prisiminti visus savo įsipareigojimus Irako vyriausybei, perspėti, kas gresia Izraelio priešams. Ukrainos likimu ir Baltijos šalių saugumu rūpinsis JAV administracijos žemesnio rango pareigūnai. Rusijai to ir tereikia.