Rumšiškėse, Liaudies buities muziejuje, prisiminti tremties metų rinkosi 1942-aisiais prie Laptevų jūros išvežti lietuviai. Tais metais už poliarinio rato iš Altajaus sovietai atvežė apie tris tūkstančius lietuvių tremtinių, daugelis jų – mokytojų, garsių bankininkų, valdininkų, karių šeimos. Iš jų išgyveno mažiau kaip pusė.
„Jeigu nebus ekspedicijų, jeigu nebus tvarkoma, nunyks tai, kas ten yra. Aišku, Lietuvos valstybė neturės tiek pinigų, kad tose vietose pastatytų paminklų. Vakar kalbėjome Seime su kultūros ministru apie liūdną padėtį pagrindinio paminklo Kytaruose. Mes 2012 metais buvom Jakutijoje – jį reikia gelbėti, nes iš jo papėdės išpustomas smėlis, o aplinkui vėl yra naujų iškeltų kapų, kuriuos reikia tvarkyti. Mes galvojame, kad ten reikėtų padaryti bendrą sarkofagą visiems tiems palaikams, kurie jau neidentifikuojami“, – sakė „Lapteviečių“ brolijos pirmininkas Jonas Markauskas.
Genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, sovietinio genocido ir teroro aukomis iki 1958-ųjų tapo kas trečias Lietuvos gyventojas.