Kaip rašo „Lietuvos žinios“, siūlymo kritikai nuogąstauja, kad pilietiškai nusiteikusius asmenis tai gali atbaidyti padėti nelaimės ištiktiems žmonėms. 

Pateiktos pataisos numato, jog už melagingą specialiųjų tarnybų iškvietimą grėstų bauda nuo 500 iki 1 000 Lt arba areštas nuo 30 iki 50 parų. Šiuo metu bauda už tokį prasižengimą siekia iki 600 Lt, areštas – iki 30 parų. Jei melagingai pranešama apie didelę nelaimę ar visuomenei gresiantį pavojų – siūloma bausti areštu arba net laisvės atėmimu iki trejų metų.

Siūlymo kritikas Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko pavaduotojas Mantas Adomėnas teigė, jog toks siūlymas atbaidytų gyventojus nuo noro kreiptis į specialiąsias tarnybas. „Atsakomybę griežtinti reikia. Tačiau turėtų būti aiškus skirtumas tarp tyčinio veiksmo ir atvejų, kai žmonės nežino, ar išties daromas nusikaltimas, ar įvyko kokia nelaimė“, - kalbėjo M. Adomėnas. 

Siūlymo šalininkas Marijampolės greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Alvydas Dirsė vylėsi, jog melagingų iškvietimų, kurių būna kasdien, sumažės. Jo teigimu, pernai tokiems melagingiems iškvietimams išleista net 200 tūkst. Lt. Šių išlaidų niekas nekompensuoja, o nereaguoti į iškvietimą medikai negali. 

VRM duomenimis, pernai iš BPC gautų 3,9 mln. skambučių net 80 proc. buvo nesusiję su pagalbos kvietimu, maždaug pusę jų sudarė klaidingi skambučiai arba netinkamai motyvuoti. Pasak VRM atstovų, griežtinama atsakomybė bus tik už akivaizdžiai melagingus kvietimus.