Tai numatoma parengtame Kibernetinio saugumo įstatymo projekte. Jį kitą savaitę planuoja svarstyti Ministrų kabinetas.
Pagal projektą, kibernetinio saugumo politiką pagal kompetenciją įgyvendintų Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, Ryšių reguliavimo tarnyba, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija ir Policijos departamentas.
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras būtų krašto apsaugos sistemos institucija. Jis rengtų ir teiktų siūlymus krašto apsaugos ministrui dėl organizacinių ir techninių kibernetinio saugumo reikalavimų valstybės informaciniams ištekliams, ypatingos svarbos informacinei infrastruktūrai, stebėtų, ar valstybės informaciniai ištekliai atitinka techninius kibernetinio saugumo reikalavimus, analizuotų nacionalinę kibernetinio saugumo situaciją, rengtų ypatingos svarbos informacinių infrastruktūrų kibernetinės gynybos planus, valdytų kibernetinio saugumo informacinį tinklą ir kt.
Planuojama, kad Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui steigti ir veiklai vykdyti iš valstybės biudžeto Krašto apsaugos ministerijai (KAM) kitąmet papildomai reikėtų apie 3 mln. litų, 2016 metais – apie 4,6 mln. litų ir nuo 2017 metų – apie 3,2 mln. litų kasmet.
Įsteigus Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą, 2015-aisiais papildomai reikėtų įdarbinti aštuonis tarnautojus, 2016-aisiais – dešimt.
Anot projekto, Vyriausybė dar turėtų sudaryti Kibernetinio saugumo tarybą, kuri veiktų kaip nuolatinė kolegiali institucija. Ji analizuotų kibernetinio saugumo užtikrinimo būklę Lietuvoje, teiktų siūlymus Vyriausybei dėl šios būklės gerinimo.
Tarybai vadovautų Krašto apsaugos ministerijos atstovas.
Tuo pačiu siūloma nustatyti administracinę ir baudžiamąją atsakomybes už pažeidimus ir nusikaltimus kibernetinėje erdvėje.
Vidaus reikalų ministro Alfonso Dailio Barakausko tvirtinimu, šiuo metu kyla problemų kvalifikuojant asmenų elgesį kibernetinėje erdvėje. Mat pasitaiko įvairių situacijų, kai pavojingą veiką darantis asmuo fiziškai yra vienoje valstybėje, bet naudojasi kitoje valstybėje esančiais elektroninių ryšių tinklais ir įrenginiais, kad tyčia sukeltų žalą Lietuvoje esantiems įrenginiams ar turtui. Arba Lietuvoje esantis asmuo naudojasi kitoje valstybėje esančiais elektroninių ryšių tinklais ir įrenginiais, kad pakenktų Lietuvoje esantiems asmenims, turtui, valstybei ar bet kokiems kitiems saugomiems gėriams.
Dėl to siūloma Baudžiamajame kodekse nustatyti, kad atsakomybė už nusikaltimą kibernetinėje erdvėje grės, jeigu nusikalstamos veikos subjektas yra Lietuvos pilietis, jeigu tas subjektas yra arba pažeidimo metu fiziškai buvo Lietuvos teritorijoje, jeigu nusikalstama veika padaryta naudojantis Lietuvoje esančia elektroninių ryšių infrastruktūra, jeigu tiesiogiai kėsintasi į Lietuvos turtines ar neturtines vertybes, jeigu Lietuvos Respublikai teko bet kokios neigiamos nusikalstamos veikos pasekmės.
Administracinių teisės pažeidimų kodekse norima nustatyti atsakomybę už informacijos teikimo valstybės institucijoms pažeidimus, už Nacionalinio kibernetinio saugumo centro nurodymų nevykdymą, už kibernetinių incidentų valdymo planų neparengimą ir pan.
Lietuvos karinės kontržvalgybos duomenimis, pernai šalyje didelio masto kibernetinių atakų, išskyrus išpuolių prieš interneto portalą delfi.lt, nebuvo, tačiau „panašaus pobūdžio atakos buvo planuojamos mažiausiai du kartus“.