Pirmuosius 2-3 mln. litų ketinama pervesti jau rytoj. Tokius skaičius minėjo Premjeras Algirdas Butkevičius.
„Tai yra vienas prioritetinių klausimų. Jau rytoj Finansų ministerija Krašto apsaugos ministerijai perves iš Privatizavimo fondo 2-3 mln. litų. Taip pat (...) stengsimės surasti vidinių finansinių rezervų finansuoti įsipareigojimams, kuriuos esame suplanavę šiems metams", - sakė A. Butkevičius. Nenorėčiau, kad būtų priimtos biudžeto įstatymo pataisos, kurios didintų fiskalinį deficitą“, - sakė A. Butkevičius.
Pasak Ministro Pirmininko, kalbama apie sumą, kuri siektų iki 120-130 mln. litų. Pavedimai Krašto apsaugos ministerijai galėtų būti daromi dalimis.
„Kaip pavyzdys, dėl to, kad vyko labai sėkmingos derybos su EON, šiuo metu yra pasirašyta sutartis, ir EON sugrąžino tą pinigų sumą, kuri buvo laikoma depozite - per 40 mln. litų, manau, kad mes dabar turime pakoreguoti privatizavimo pajamų-išlaidų sąmatą“, - kalbėjo A. Butkevičius.
Premjeras nekonkretizavo, kokie pirkimai būtų vykdomi už šiuos pinigus.
Pirmadienį Prezidentė Dalia Grybauskaitė per spaudos konferenciją užsiminė, kad Lenkija sutinka Lietuvai parduoti priešlėktuvinės gynybos sistemas „Grom“ ("griaustinis" - lenkų kalba).
Šios sistemos papildytų jau Lietuvos turimas tokio tipo amerikietiškas mobilias priešlėktuvinės gynybos sistemas „Stinger“, kurias šalis įsigijo 2002 metais. Tuomet už 31 mln. litų įsigijome 60 raketų ir 8 paleidimo įrenginius.
Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas kol kas negalėjo įvardinti, kiek "Grom" sistemų bus perkama ir už kokią kainą, nes tai sutartis, kuri yra pažymėta konfidencialumo grifu.
"Aš kitą savaitę vykstu į NATO gynybos ministrų susitikimą Briuselyje, turbūt turėsiu galimybę kalbėtis su savo kolega, ir tada, matyt, procesas pajudės. (...) Mes planuojame, kad jos (sistemos. - ELTA) pasiektų šiemet. (...) Tai bus ženklus indėlis į priešlėktuvinę gynybą, bet mes tą projektą tęsime ir 2015, ir 2016 metais", - sakė J. Olekas.
Už papildomas lėšas, be priešlėktuvinės gynybos sistemų, ketinama įsigyti ir šovinių, plėsti poligonus, sudaryti geresnes pratybų sąlygas, padengti priimančiosios šalies išlaidas, susijusias su partnerių atvykimu, bendromis pratybomis.
Pasak ministro, papildomų lėšų gynybai prireikė dėl to, kad "pasikeitė situacija Europoje, tai susiję ir su Rusijos agresija Ukrainoje, suintensyvėjo mūsų bendradarbiavimas su partneriais".
Kitąmet bus siekiama didinti gynybos finansavimą bent iki 0,9 proc., kad 2016 metais būtų galima užtikrinti, jog krašto apsaugai būtų skiriamas ne mažiau kaip 1 proc. nuo bendrojo vidaus produkto.
Politinės partijos susitarė iki 2020 m. pasiekti 2 proc. nuo BVP gynybos finansavimą.