Tačiau neabejotina, kad Rusija bandys išlaikyti įtaką Ukrainoje ir tampyti P. Porošenko už virvelių. Rusija tai padaryti bandė jau praėjusių metų rugsėjo mėnesį, kai uždraudė importuoti P. Porošenko saldumynų kompanijos „Roschen“ produktus, nes RusijosRospotrebnadzor“ pieniškame šokolade esą atrado gyvybei pavojingų kancerogenų.

Saugosi nuo įtakų?

P. Porošenko priklausanti šokolado imperija „Rochen Confectionery Corporation“ turi gamyklų Ukrainoje, Rusija, Vengrijoje, Lietuvoje ir Vokietijoje. Jam taip pat priklauso ukrainietiška televizija „5 Kanalas“, laivų statykla Kijeve „Leninska Kuznya“, 55 proc. Kijevo sporto klubo „Penktasis elementas“ akcijų, 50,08 proc. Tarptautinio investicinio banko akcijų ir 49,9 proc. draudimo kompanijos „Kraina“ akcijų.

P. Porošenko anksčiau kontroliavo automobilių bei autobusų korpusus ir detales gaminančių įmonių grupę „Bogdan Corporation“, tačiau šiuo metu teigia pardavęs šį verslą.

Tarsi jausdamas, kad verslas gali būti silpnoji vieta, P. Porošenko paskelbė apie ketinimus parduoti savo verslus, išskyrus žiniasklaidos kanalą.

„Aš manau, kad jis šį klausimą – ar Rusija bandys daryti įtaką jam – yra uždavęs sau praeitų metų antroje pusėje. Jis tikrai buvo pažeidžiamas, nes dėl sankcijų buvo apribotos „Rochen“ galimybės eiti į Rusijos rinką. Manau, kad tuo metu Rusija parodė, kaip gali jam pakenkti, bet jo tai neatbaidė nuo tolesnių veiklų. Tai aš manau, kad jis yra pakankamai gerai pasiruošęs ir apgalvojęs šitą dalyką. Jis puikiai žino visus veikimo metodus“, - svarstė Rytų Europos studijų centro analitikas Laurynas Kasčiūnas.

Politologas primena, kad P. Porošenko yra prabilęs viešai apie ketinimus parduoti savo įmones, išskyrus „5 Kanalą“.

L. Kasčiūnas sako, kad nuo kitų oligarchų P. Porošenko skiriasi tuo, kad jo verslo stiprybė neglūdi rytiniuose Ukrainos regionuose, kuriuose labiausiai jaučiama Rusijos įtaką ir kur klesti separatizmas. Tuo tarpu V. Janukovyčius, kol neįtvirtino savo šeimos įtakos, buvo priklausomas nuo oligarcho Rinato Achmetovo, kurio verslas savo ruožtu buvo itin susijęs su Rusija.

„P. Porošenko verslai labiau diversifikuoti, jis nėra sukoncentruotas rytinėje Ukrainoje, be to, ir šaka – konditerijos gaminiai – nėra taip pažeidžiama kaip, pavyzdžiui, metalurgijos pramonė. Manau, jis turi laisvesnes rankas“, - sakė L. Kasčiūnas.

R. Lopata: Rusija neteko iniciatyvos Ukrainoje

Politologas Raimundas Lopata teigia manantis, kad Rusija apskritai prarado iniciatyvą sprendžiant Ukrainos klausimą. Jo nuomone, P. Porošenko Rusija nesilankstys.

Raimundas Lopata
„Prezidento rinkimai Ukrainoje parodė, kad Rusija prarado iniciatyvą sprendžiant Ukrainos klausimą. Ji neteko Ukrainos ilgiems laikams, o įtaką jai gali susigrąžinti tik tankų pagalba. Ne tik P. Porošenko, bet ir joks kitas Ukrainos prezidentas nesilenks Rusijai“, - teigia R. Lopata.

Jo nuomone, P. Porošenko stiprybė įtvirtina du faktai. Pirma, jis išrinktas pirmajame ture, o tai sumažina galimybes išorinei suinteresuotai jėgai manipuliuoti chaosu Ukrainoje. Antra, Ukraina turi prezidentą, kurį pripažįsta tarptautinė bendrija.

V. Jurkonis: bandymų bus visokių

Freedom House“ Lietuvoje vadovas Vytis Jurkonis teigia net neabejojantis, kad Rusija bandys pasiekti P. Porošenko, tačiau, jo nuomone, išrinktasis valstybės vadovas nėra silpna figūra.

„Net neabejoju, kad bus išbandytos visos priemonės – per asmenį arba per derybas, kad už stabilumą atsisakykite Laisvosios prekybos sutarties. Manau, kad bus bandoma žaisti ir su energetika. Bet P. Porošenko yra vienas iš nedaugelio kandidatų, kuris turi priemonių ir galimybių atsispirti toms įtakoms, išlaikyti balansą. Jis turi ryšių ir pasitikėjimą rytinėje Ukrainoje“, - svarstė politologas.

Pasak V. Jurkonio, vertinant Ukrainos rinkimų rezultatus pats svarbiausias dalykas buvo, kad rinkimai įvyktų. Kadangi jie įvyko, pirmas tikslas pasiektas. Antras svarbus dalykas, P. Porošenko išrinktas per pirmą turą, o to labai reikėjo, nes birželio 27 d. Ukraina pasirašys Laisvosios prekybos susitarimą su Europos Sąjunga – antras turas būtų sudaręs problemų laiko prasme.

„Taip pat reikia prisiminti, kad P. Porošenko dirbo ir su V. Janukovyčiumi, ir su Viktoru Juščenka. Tai liudija, kad jis keičia savo spalvas, bet su tuo ateina ir tam tikra patirtis bei žinios, kaip kalbėtis su skirtingais veikėjais. Reikia stebėti, ar jis nepradės keisti savo veido, kaip tai darė anksčiau, bet žiūrint į Maidaną jis buvo vienas iš nedaugelio, kurie ten buvo, rėmė Maidaną, ir tai teikia vilčių, kad mes kalbame apie proeuropietišką vadovą“, - sakė V. Jurkonis.

Klausiamas, ar galima P. Porošenko laikyti kietesniu riešutėliu Rusijai nei buvęs prezidentas, V. Jurkonis teigė, kad tai net nelyginami dalykai.

„Mes žinome, kokius sprendimus jis priėmė gruodžio-vasario mėnesiais, kur jis išvyko. P. Porošenko tikrai atrodo kitoks, jis turi daug didesnę paramą Ukrainos mastu ir tai jam leidžia jaustis saugiau“, - teigė pašnekovas.

DELFI primena, kad P. Porošenko į politiką pasuko 1998 m. kaip socialdemokratų atstovas laimėjęs mandatą Aukščiausioje Radoje. Po dvejų metų jis įkūrė savo Solidarumo partiją.

Kiek vėliau P. Porošenko prisidėjo prie V. Janukovyčiaus Regionų partijos kūrimo, tačiau jau 2002 m. parėmė V. Jušenkos partiją „Mūsų Ukraina“ ir suvaidino gana ryškų vaidmenį Oranžinėje revoliucijoje, kuri lėmė V. Juščenkos pergalę prie V. Janukovyčių.

Petro Porošenko
Laimėjus V. Juščenkai P. Porošenko tapo Nacionalinės saugumo ir gynybos tarybos sekretoriumi, 2009-2010 m. ėjo užsienio reikalų ministro pareigas. Kiek vėliau oranžinė koalicija žlugo, bet P. Porošenko išliko artimas su V. Juščenka – pastarasis yra šokolado magnato dukterų krikšto tėvas.

Ukrainos prezidento postą laimėjus V. Janukovyčiui, P. Porošenko priėmė pasiūlymą tapti prekybos ir ekonominės plėtros ministru. Šiuose prezidento rinkimuose jis buvo nepriklausomas kandidatas, remiamas Vitalijaus Klyčko vadovaujamo UDAR.

Forbes“ vertinimu, P. Porošenko turtas sudaro apie 1,3 milijardų dolerių.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (342)