Slapti V. Putino džiaugsmai Europoje

Europos parlamento rinkimuose pergalė žadama Rusijai. Europoje išaugus radikalų skaičiui, Rusijos prezidentas gali trinti rankomis – Europos parlamente greičiausiai dažniau skambės Vladimirą Putiną palaikantys pareiškimai.

Rytų Europos studijų centro analitikas Linas Kojala „Info TV“ laidai „Info diena“ sakė, kad V. Putinas ir jo aplinka garsiai kalba apie tai, kad siekia glaudesnio bendradarbiavimo su tomis jėgomis, kurios į Rusiją žvelgia į racionaliai. Anot L. Kojalos, taip referuojama į dešiniąsias partijas.

Tyrimų duomenimis, šiuo metu Europos Parlamente dirba apie 30 politikų, kurie atstovauja atvirai Rusiją palaikančias partijas. Apklausos rodo, kad po rinkimų šis skaičius gali išaugti 2 kartus. „Tos partijos ne tik aktyviai bendradarbiauja, bet ir viešai išsako poziciją, kurio Ukrainos kontekste yra priimtina Rusijai. Tą matome jau pakankamai ilgą laiko tarpą, bet iki šiol gal tai nebuvo labai aktualu, nes nebuvo nei Ukrainos konteksto, nei rinkimų“, – aiškino L. Kojala.

Anot politologo Tomo Janeliūno, radikalai parankūs Rusijai, nes per tai galima griauti ir Europos integracijos idėjas ir šalių viduje didinti įtampą etninę. „Tendencijos tokios, kad radikalios partijos stiprėja ir Vakarų Europoje, ir Vidurio Europos šalyse. Yra paradoksas, kad į Europos Parlamentą išrenkama vis daugiau euroskeptikų, kurie bando būdami Europos Sąjungos viduje sakyti, kad reikia visa tai sugriauti“, – „Info dienai“ teigė T. Janeliūnas.

Vis dėlto, kaip sako politologas Marius Laurinavičius, nors Rusija ir nevengia rodyti priešiškumo, dažniausiai agresijos strėles taiko prieš vieną valstybę, o ne visą sąjungą. „Rusija labai mėgsta žaisti tą žaidimą „Skaldyk ir valdyk“, tai iš principo kaip ir galėtų būti Europos Parlamentas ta vieta, kur kažkokius žaidimus Rusija žaistų“, – aiškina M. Laurinavičius.

Politologas įsitikinęs, kad Rusija mėgsta veikti ne su virš-nacionalinėmis struktūromis ir kai vyksta konfliktai su Lietuva, nori, kad tai būtų Rusijos ir Lietuvos, o ne Europos Parlamento klausimas. Vis dėlto Europarlamentas būtų lengvai suskaldomas, nes nėra laikomas stipriu politiniu dariniu, mat skirtingoms valstybėms vis vien aukščiau bendro intereso lieka nacionaliniai poreikiai.

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politologas Mindaugas Jurkynas optimistiškesnis. Jis sako, kad radikaliosios partijos Europos parlamente gaus apie 15 proc. kėdžių, todėl jau susiformavusioms Europos Parlamento tradicijoms didelės grėsmės neturėtų kelti.

„Iš esmės Europos politiką diktuoja trys politinės partijos – konservatoriai, socialdemokratai ir liberalai ir jie iš esmės sudaro tris didžiausias frakcijas ir nulemia, kas bus tiek Europos Parlamento pirmininkas ar pirmininkė“, – tvirtina M. Jurkynas.

Politologai sutinka, kad visos Europos radikalėjimą lėmė nacionalinės problemos. Paradoksas, kad neseniai visas sienas mielai atvėrusi Europa dabar jau nori atsiriboti nuo kitataučių, nes darbo ir saviems piliečiams esą nebeužtenka. „Ekonominiai nuostoliai kelia suteikia galimybes radikalesnėms idėjoms, partijoms, kurios skelbia, kad dėl ekonominių problemų kalti imigrantai, kad reikia susitelkti tautiniu pagrindu, išvyti kitataučius ir panašiai“, – sako T. Janeliūnas.

Europos parlamentas taip pat laikomas nestipria institucija dėl to, kad jame trūksta tikrų lyderių, tačiau M. Jurkynas nesutinka, kad politikai Europos parlamente baigia arba tik pradeda savo politinę karjerą. „Negalima sakyti, kad Europos parlamentas – politikų kapinės ar neapsiplunktavusių prieglauda. Manau, sustiprėjus vaidmeniui, tai kad EP – lygiavertis ES tarybai priimant įstatymus, manau, kad ir didėja atsakomybė, kandidatavimas įvairiose ES valstybėse“,
– „Info TV“ sakė M. Jurkynas.

Europos sąjungoje atliktas tyrimas parodė, kad Rusiją atvirai palaiko 15 visų sąjungos partijų. Budapešto instituto mokslininkai pro-rusiškoms pažiūroms priskyrė ir partiją „Tvarka ir teisingumas“. Remiantis apklausų duomenimis, Rusiją palaikančios nacionalistinės partijos gaus bent 40 vietų Eurparlamente, šiuo metu turi 26.