Į Europos parlamentą kandidatuojantys Seimo nariai savo užsienio kalbų žiniomis pasitiki ir sako, kad problemų bendraujant su užsienio kolegomis nekils. Vis dėlto įrodyti, kaip kalba užsienio kalba pasiryžo vos keli.
Buvusi ūkio ministrė, Seimo narė socialdemokratė Birutė Vėsaitė ryžtingai sako, kad su Europos parlamento kolegomis susišnekėtų. „Šalia savo technologinių mokslų, esu baigusi ir humanitarinius VU – anglų kalbą ir literatūrą, kur mokiausi tiek anglų, tiek prancūzų kalbų“, – „Info TV“ laidai „Info diena“ sakė B. Vėsaitė.
Socialdemokratė pateikia ir pavyzdį, ką veiks, jei bus išrinkta. „My first job will be regional development (liet. k., – Mano pirmas darbas bus regioninė plėtra.)“, – angliškai sakė B. Vėsaitė.
Seimo Europos reikalų komitete dirbantis liberalas Petras Auštrevičius jau praktikuojasi kviesti kolegas iš Europarlamento į svečius. Jis sklandžia anglų kalba sako, kad „Lietuva yra graži šalis, kurią jūs turite aplankyti“. Vis dėlto visiškai lietuvių kalbos Briuselyje ir Strasbūre P. Auštrevičius atsisakyti neketina. Parlamentaras „Info dienai“ sako, kad bendraus bet kuriomis kalbomis, kurios bus reikalingos, bet mąstys tik lietuviškai.
Socialdemokratė Rimantė Šalaševičiūtė aiškina puikiai mokanti rusų, silpniau vokiečių kalbas. Tai, kad nemoka kitų užsienio kalbų, savo minusu ji nelaiko. „Yra padėjėjai, pasirenki tokius, kurie moka gerai kalbas. Mano buvusi padėjėja puikiausiai man galėtų padėti susikalbėti, kol patobulinčiau žinias“, – dėstė R. Šalaševičiūtė. Vis dėlto paklausta, ką vokiškai galėtų pasakyti apie Lietuvą, R. Šalaševičiūtė išsisuka: „Reikia susikaupti ir sudėlioti. Pristatyt galėčiau, bet kadangi jau posėdis turiu eiti“.
Jei R. Šalaševičiūtei prireiks vokiečių kalbos pamokų, ji galėtų kreiptis į konservatorių Kęstutį Masiulį, kuris tuoj pat vokiškai išdėsto, kodėl tapo kandidatu į Europos parlamentą. „Kodėl aš einu į Europos parlamentą? Manau, kad Europos parlamente yra žymiai daug kartų daugiau galimybių ginti lietuviškus interesus ir spręsti“, – užsienio kalba aiškino K. Masiulis. Vis dėlto Masiulis sako, kad ne kalbos mokėjimas rodo darbo kokybę.
Liberalui Eugenijui Gentvilui liežuvio laužymas Europos Parlamente – ne naujiena. Jau anksčiau Briuselyje pasipraktikavęs ir dabar bandantis ten sugrįžti E. Gentvilas „Info dienai“ sako, kad kalbėti lietuviškai – geriau nei kitomis kalbomis. „Kai kalba anglų kalba ir sukalba ne visai aiškiai, neaišku, ką jis norėjo pasakyti, tai vertėjai pageidauja, kad kalbėtų lietuviškai“, – darbo subtilybes dėsto E. Gentvilas. Politikas pripažįsta, kad jam tobulėti yra kur: „Aš anglų kalbos esu visiškas savamokslis, turiu problemų su tarimu ir negaliu sakyt, kad labai gerai excellent kalbu, bet ne čia esmė“.
Taip pat ne naujokas Europarlamente būtų „darbiečių“ patriarchas Viktoras Uspaskichas pritaria – vertėjai išgelbės. Nors sako, kad galima išsisukti ir mokant tik lietuvių, V. Uspaskichas pradėjo mokytis anglų kalbos. „Sunkokai, laiko mažai, bet galvoju po rinkimų bus visa vasara iki pirmo posėdžio, patobulinsime“, – sako V. Uspaskichas. Tačiau angliškai kalbėti Uspaskichas dar nedrįsta, teigia, kad kol kas egzaminuotis nenori.
Tvarkietis Petras Gražulis besiruošdamas į Europos parlamentą automobilyje klauso nebe muzikos, o savarankiškai kremta mokslus. „Pats daugiau skaitau, diskus klausau laisvalaikiu arba kai automobiliu važiuoju ir panašiai. Įvairiausiom priemonėm“, – sako P. Gražulis.
Priešingai nei jo kolegos socialdemokratas Bronius Bradauskas nė nesiruošia vartyti užsienio kalbų vadovėlių. „Tikrai nesiruošiu tobulinti tų žinių, nes dar kartą sakau – paprastom temom man užtenka, bet be vertėjo būtų sunku“, – „Info TV“ tikino B. Bradauskas. Parlamentaras sako, kad mokėdamas lietuvių, šiek tiek suprantantis vokiečių neprapuls, tačiau apkalbėtų gebėjimų prieš kamerą nepademonstravo.
Laisvai kalbanti angliškai ir rusiškai, skaitanti ispaniškai, socialdemokratė Marija Aušrinė Pavilionienė apgailestauja, kad bandymas mokytis arabiškai buvo nesėkmingas. Ji sako, kad toliau tobulėti bus galima, jei ateis laikas išvykti į Briuselį. „Europos Parlamente yra sudarytos galimybės mokytis kalbų. Prancūzų, pavyzdžiui, kuri yra viena iš esminių. Jie gali imti pamokas. Puiki galimybė tobulėti“, – teigė M. A. Pavilionienė.
Aplinkos ministras ir Seimo narys Valentinas Mazuronis sako, kad pirmininkavimo Europos Tarybai pusmetis – jau buvo egzaminas Lietuvos politikams. „Aš kalbu rusiškai, angliškai, pirmininkaujant pusmetį rusų kalbos nereikėjo arba mažiau reikėjo. Anglų kalba vyko daugelis renginių“, – sakė V. Mazuronis.
Konservatorius Rokas Žilinskas jau suplanavo mokytis ispanų. Kitos kalbos, anot jo, jau įveiktos. „Rusų ir lenkų kalbų žinojimas man leidžia suprasti visas slavų kalbas ir minimaliai jomis susišnekėti. anglų kalba man pastaruoju metu kaip antra gimtoji. Esu studijavęs Indijoje, dirbau su užsienio naujienomis, kurios, savaime suprantama, angliškai“, – patirtimi dalijosi R. Žilinskas.
Politikas apgalvojo, kaip pareklamuotų Lietuvą Europarlamento kolegoms: „My beloved Lithuania is a great country that regained its independance 24 years ago. Nice and clever people will definitelly know what to do with this independance“. (liet. k. – Mano mylima Lietuva yra didi šalis, kuri atgavo nepriklausomybę prieš 24-erius metus. Malonūs ir protingi žmonės tikrai žinos, ką daryti su šia nepriklausomybe).
Kiekvieno europarlamentaro kalbos gali būti verčiamos į kitas 23 kalbas. Europos parlamentas vertimams iš viso per metus skiria apie milijardą eurų, Briuselyje dirba apie tūkstantis vertėjų.