Prezidento rinkimai: kaip balsavo kandidatai

Prezidentė Dalia Grybauskaitė į Saulėtekio rinkimų apylinkę Vilniaus Gedimino technikos universiteto patalpose atvyko prieš 10 val. ryto. Šalies vadovė apsisuko per kelias minutes, tačiau į žurnalistų klausimus stengėsi atsakyti kuo trumpiau.

Paklausta, kuo šie rinkimai jai skiriasi nuo buvusiųjų, D. Grybauskaitė svarstė apie tai, kad kiekviena diena yra kitokia.

„Kiekviena diena yra kitokia ir kiekvieną dieną gali sulaukti ir gero, ir blogo. Bet šiandien puikus rytas. Labai tikiuosi, kad žmonės taip pat jaučiasi, ir svarbiausia, kad šiandien ta diena, kai kiekvienas Lietuvos žmogus gali daryti labai rimtą ir sau labai svarbų sprendimą. Taigi kviečiu visus tą sprendimą padaryti, nes šiandien nuo kiekvieno Lietuvos žmogaus, nuo kiekvieno piliečio priklauso, kokia bus Lietuva rytoj“, - teigė D. Grybauskaitė.

Pasiteiravus, ar tikisi antrojo turo, prezidentė sakė viską paliekanti žmonių valiai.

A. Paulauskas: trečias kartas nemeluoja

Darbo partijos kandidatas į prezidentus Artūras Paulauskas sekmadienio rytą balsavo Vilniaus miesto apygardos Fabijoniškių rinkimų apylinkėje. Čia jį atlydėjo žmona Jolanta.

„Balsavau už teisingumą ir stiprią valstybę, turbūt nesunkiu nuspėti. Iš tikrųjų noriu, kad mūsų valstybė būtų stipri, būtų valdoma kompetentingų, atsakingų žmonių, kad galiotų teisė, kad gintų ir gerbtų žmonių teises. Už tai aš ir balsavau“, - į žurnalistų klausimą, už ką balsavo, atsakė A. Paulauskas.

Politikas neslėpė besitikintis antrojo rinkimų turo, kuriame viskas prasideda „nuo balto popieriaus lapo“. A. Paulauskas sakė besitikintis sulaukti 300 tūkst. rinkėjų palaikymo ir dėl šalies vadovo posto grumtis antrajame ture. „Kaip sako lietuvių patarlė, trečias kartas nemeluoja“, - kalbėjo trečią kartą prezidento rinkimuose laimę bandantis A. Paulauskas.

Darbo partijos kandidatas į šalies prezidentus sakė naktį miegojęs ramiai, o vakare žiūrėjęs „Eurovizijos“ dainų konkursą. Aiškaus favorito A. Paulauskas konkurse neturėjo, bet jam įdomu buvo stebėti Austrijos atstovo pasirodymą.

A. Zuokas jau galvoja apie antrąjį turą

Vilniaus meras Artūras Zuokas savo balsą atidavė Užupyje, Dailės rinkimų apygardoje. Čia sekmadienio rytą dideliu rinkėjų aktyvumu nekvepėjo – balsuoti atkulniuodavo pavieniai vilniečiai, o vietos rinkimų komisijos nariai sėdėjo beveik be darbo.

Su žmona ir sūnumi į apylinkę atėjęs A. Zuokas balsavo šypsodamasis, noriai pozavo operatoriams ir fotografams. Atlikęs pilietinę pareigą, meras žurnalistams teigė jau galvojantis apie antrąjį turą.

„Manau, kad labiausiai prie aktyvumo prisidės įvykiai Ukrainoje, be abejonės, Vladimiro Putino ir Kremliaus veiksmai. Ir manau, kad tai bus pagrindinis aktyvumo rodiklis arba priežastis. Nes žmonės Lietuvoje susirūpinę, ir manau, kad šiandien jie renkasi, kaip jau esu ne kartą sakęs, ne tik prezidentą kaip asmenį, bet skirtingas pasaulėžiūras. Ir renkasi tarp karo ir taikos.Tikiuosi patekti į antrąjį turą. (…) Matyt, antras turas bus taip pat ne mažiau įdomus“, - vylėsi A. Zuokas.

Paklaustas, ką remtų antrajame ture savo nesėkmės atveju, meras atsakymo išvengė: „Dar anksti apie tai kalbėti“.

Politikas tikisi rekordinio rinkėjų aktyvumo ir nesupranta viešai nuskambėjusių raginimų boikotuoti rinkimus.

„Labai keisti raginimai. Skaičiau – ir kai kurių politologų pasisakymai. Mano manymu, tai yra nesuprantama – vakarietiškoje demokratinėje visuomenėje raginti neišreikšti savo valios. Tai yra keista idėja. Mano manymu, atvirkščiai – reikia raginti ir kviesti žmones. Ir dabar, naudodamasis proga, kviečiu, kad Lietuvos piliečiai aktyviai dalyvautų. Nes būtent jie nuspręs, kokiu keliu ir kaip Lietuva atrodys artimiausius penketą metų. (…) Tikiuosiu, kad šiandien mes matysime rekordinį aktyvumą“, - sakė A. Zuokas.

DELFI primena, jog svarbi rolė šiuose rinkimuose gali tekti rinkėjų aktyvumui. Išankstinio balsavimo duomenys nuteikia optimistiškai. Teise savo balsą atiduoti iš anksto pasinaudojo didžiausias rinkėjų skaičius per visą rinkimų istoriją.

Z. Balčytis mato save antrajame ture

Socialdemokratų kandidatas Zigmantas Balčytis balsuoti atėjo su žmona Severina. Z. Balčytis neslėpė balsavęs už save ir sakė neabejojantis, kad dėl prezidento posto grumsis antrajame rinkimų ture.

„Pirmajame ture tikiuosi ne mažiau 20 proc., ko gero, bus ir daugiau, o antras turas bus man sėkmingas. (…) Aš tikiu savo sėkme ir tais žmonėmis, su kuriais teko susitikti. Buvo tūkstančiai žmonių kaimuose, miesteliuose įvairiuose ir žinau, kad jie mane palaikys“, - žurnalistams kalbėjo Z. Balčytis.

Kad antras rinkimų turas bus, Z. Balčytis teigia sakęs jau prieš pusmetį.

Z. Balčyčio balsavimo vieta sekmadienį tapo detektyvu – žurnalistams du kartus buvo nurodyti klaidingi socialdemokrato balsavimo vietos adresai. Galiausiai Z. Balčytis balsavo Saulėtekyje, Vilniaus Gedimino technikos universitete.

Z. Balčytis paaiškino, kad šįmet buvo pakeista jo rinkimų apylinkė ir štabas turėjo seną informaciją.

Kandidatas į prezidentus prognozavo, kad šie rinkimai bus ypatingi dėl didelio rinkėjų aktyvumo.

N.Puteikis: gausiu tiek balsų, kad partijos patirs šoką

Nepriklausomas kandidatas į prezidentus Seimo narys Naglis Puteikis teigia surinksiąs tiek rinkėjų balsų, kad partijos bus šokiruotos. Jis prognozuoja, jog po šių rinkimų, kas juos belaimėtų, didės pilietinės visuomenės aktyvumas.

„Aš gausiu tiek balsų, kad visos politinės partijos patirs arba lengvą, arba sunkų šoką“, - sekmadienį BNS sakė N.Puteikis, prezidento rinkimuose balsavęs Klaipėdoje.

Jis tvirtino teigiamai vertinąs didesnį rinkėjų aktyvumą nei per praėjusius prezidento rinkimus. Politiko teigimu, tai lemia karo veiksmai Ukrainoje, dėl kurių ir Lietuvos žmonės nesijaučia saugūs, bei padidėjęs pilietinės visuomenės aktyvumas.

„Žmonės pajautė savo jėgą, surinkę 320 tūkst. parašų dėl referendumo. Manau, kad tai piliečių mėginimas atgauti savo demokratines teises ir laisves, galimybė kontroliuoti savo renkamus politikus, išrinktą valdžią ir demokratines procedūras, iš kurių svarbiausia - rinkimai“, - sakė N.Puteikis.

Jis teigė neabejojantis, kad po šių rinkimų piliečių aktyvumas tik augs, nes “žmonės pajautė demokratijos skonį, kad jie yra tikrieji valstybės šeimininkai, o politikai yra tik jų atstovai“.

„Ir tas procesas tęsis, nepaisant to, kas laimės“, - pabrėžė kandidatas.

Paklaustas apie pasibaigusią rinkimų kampaniją, N.Puteikis ją įvertino kaip nelygiaverčią. Jis atkreipė dėmesį, kad partijų keliami kandidatai galėjo naudotis valstybės biudžeto dotacijos pinigais, tuo metu nepriklausomi kandidatai - tik paaukotomis lėšomis.

„Didžiulė nelygybė ir neteisybė“, - BNS sakė N.Puteikis.

V. Tomaševskis balsavo už save

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderis Valdemaras Tomaševskis balsavo Pilaitės Įsrūties apylinkėje, kurioje nuo ryto driekiasi rinkėjų eilės. Savo eilės sulaukęs politikas neslėpė balsavęs už save.

„Esu komandos narys – balsavau už mūsų partijos kandidatą“, - žurnalistams teigė V. Tomaševskis.

LLRA lyderis tikisi palaikymo ne tik Vilniaus krašte, kur jis ir jo partija per kiekvienus rinkimus išlaiko stiprias pozicijas.

„Ne tik Vilniaus krašte labai didelis palaikymas. Paskutiniuose rinkimuose, pavyzdžiui, Zarasų rajone dviejose apylinkėse buvau pirmas. Bet, aišku, Vilniaus apskritis – tai yra trečdalis Lietuvos. Čia daugiausiai kiekvienas kandidatas gaus balsų. Bet tikimės mes ir pajūryje balsų, ir Kaune, ir kituose rajonuose“, - kalbėjo V. Tomaševskis, pridurdamas, kad palaikymas jam yra „nemažas ir vis didėjantis“.

Sykiu jis pažymėjo jaučiantis, esą palaikymas jam auga ne tik tarp tautinių mažumų rinkėjų. „Ne tik tradiciškai balsuoja už mūsų kandidatą, už mane asmeniškai, tautinės mažumos. Bet vis daugiau lietuvių tautybės rinkėjų balsuoja už mūsų kandidatą, kadangi mes vykdome sąžiningą politiką“, - įsitikinęs V. Tomaševskis.

Kaip ir A. Zuokas, LLRA lyderis neatskleidžia, ką paremtų antrajame ture savo nesėkmės atveju. „Kol kas dar per anksti kalbėti“, - sakė V. Tomaševskis.

Prieš balsuodamas, LLRA lyderis apsilankė bažnyčioje. Čia V. Tomaševskio sūnus priėmė sutvirtinimo sakramentą. Taigi kandidatas į prezidentus balsavo su šventiška nuotaika.

B. Ropė: po rinkimų turėtų būti sprendžiamos per kampaniją iškeltos problemos

Po prezidento rinkimų valdžia turėtų imtis spręsti per rinkimų kampaniją iškeltus klausimus, sako Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas į prezidentus Ignalinos meras Bronis Ropė.

„Manau, kad tie klausimai, kurie buvo kelti rinkimų agitacijos laikotarpiu, neturėtų likti visiškai nepastebėti ir užmaršty (...). Klaidos, kurios buvo valstybės padarytos, buvo gana aiškiai ir aštriai iškeltos, ir iš jų reikia pasimokyti. Visuomenė vis tiek kels tuos klausimus, nenurims“, - sekmadienį BNS sakė B.Ropė po balsavimo Ignalinoje.

Pasak jo, pokyčiai turėtų įvykti stiprinant regionus ir savivaldą, nustatant užsienio politiką, pritraukiant daugiau užsienio investuotojų, kuriant Baltijos šalių vienybę, reformuojant teisėtvarką, grąžinant emigrantus į Lietuvą.

„Visų taip pat buvo pripažinta, kad didelių atlyginimų kėlimas, nekliudant mažų atlyginimų, buvo klaida. Manau, kad artimiausiu laiku valdžia turėtų taisyti šitą situaciją“, - tvirtino kandidatas.

Jis džiaugėsi, kad per šiuos rinkimus žmonės balsuoja šiek tiek aktyviau nei per praėjusius.

„Jei bus didesnis aktyvumas, bus labai gerai. Vadinasi, žmonės pilietiškesni tapo“, - sakė B.Ropė.

A. Butkevičius prognozuoja aktyvumą

Valdančiosios Socialdemokratų partijos vadovas premjeras Algirdas Butkevičius prezidento rinkimuose prognozuoja antrąjį turą, tuo pačiu tikisi, kad sekmadienį balsuos apie pusė visų rinkėjų.

„Manau, kad antras turas bus. Ateis, mano manymu, apie 50 procentų - nuo 48 iki 52 procentų. Čia yra tokia mano prognozė. Tikiuosi, kad žmonės balsuos pagal savo sąžinę. Tikiuosi, kad tie, kurie eina į rinkimus ir balsuoja, yra apsisprendę“, - žurnalistams sakė A.Butkevičius, kuris sekmadienį balsavo Vilniaus Vingio rinkimų apylinkėje.

Anot premjero, rinkiminės kampanijos pabaigoje debatai buvo įdomūs.

„Manau, kad kandidatai buvo stipriai pasiruošę, jei vertintume paskutinius debatus, kuriuos organizavo Lietuvos radijas ir televizija“, - sakė jis.

A.Butkevičius pastebėjo, jog esama per daug suvaržymų kandidantams susitikinėjant su rinkėjais.

„Šiek tiek gal yra per daug suvaržymų, kai žmonės susitikinėja su kandidatais atskiruose miestuose, miesteliuose. Daugiausia žiūrima, ar kažkas nepadarė pažeidimų. Manau, reikėtų pergalvoti dėl ledimų organizuoti rinkimines kampanijas, gal daugiau įtraukiant jaunimą. Aš susidariau tokią nuomonę, kad jaunimas turi mažai informacijos, ypač apie Europos Parlamento rinkimus“, - sakė Vyriausybės vadovas.

A. Kubilius mano, kad visuomenės aktyvumą rinkimuose paskatino geopolitiniai iššūkiai

Opozicijos ir Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Andrius Kubilius visuomenės aktyvumą Prezidento rinkimuose sieja su geopolitiniais iššūkiais ir viliasi, kad Prezidentą pavyks išrinkti pirmojo rinkimų turo metu.

"Aš tikėčiausi to, nesu tuo užtikrintas šimtu procentų, bet tikėčiausi. Išankstinis balsavimas rodo, kad žmonės pakankamai aktyvūs. Gal ir geopolitiniai iššūkiai, Rusijos agresyvumas Ukrainoje paskatino aktyviai dalyvauti renkant Lietuvos Prezidentą. Kuo greičiau išrinksime (Prezidentą - ELTA), tuo mažiau bus neaiškumų, tuo bus geriau", - sakė A. Kubilius, sekmadienio rytą atlikęs savo pilietinę pareigą.

Ankstyvą sekmadienio rytmetį, prieš 9 val., Antakalnio gimnazijoje įsikūrusioje rinkimų apylinkėje buvo palyginti ramu, eilių nebuvo. Vos vienas kitas rinkėjas dar stabteldavo prie iškabintos informacijos apie kandidatus, kiti ramiu žingsniu ėjo tiesiai į rinkimų salę.

L. Sapiegos 104-osios rinkimų apylinkės pirmininkė Stanislava Cvirkienė ypač džiaugėsi, kad šį kartą balsuoti ateina "kaip niekados daug jaunimo, studentijos".

Gegužės 11 dieną, sekmadienį, nuo 7 iki 20 val. Lietuvos gyventojai renka naują šalies vadovą.

Prezidento rinkimuose varžosi 7 kandidatai: socialdemokratų kandidatas Zigmantas Balčytis, Prezidentė Dalia Grybauskaitė, "darbiečių" kandidatas Artūras Paulauskas, nepriklausomas kandidatas Naglis Puteikis, Ignalinos meras, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas Bronis Ropė, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos kandidatas Valdemaras Tomaševskis ir Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas.

Lietuvoje sekmadienį vyksta prezidento rinkimai. 2,5 mln. rinkėjų gali rinktis iš septynių kandidatų į šalies vadovo postą.

Balsavimas apylinkėse prasidėjo 7 valandą ir truks iki 20 valandos. Nuo šeštadienio nakties iki balsavimo pabaigos draudžiama agitacija, išskyrus nuolatinę vaizdinę agitaciją, iškabintą iki prasidedant draudimui.

Jeigu pirmą kartą balsuojant prezidento rinkimuose nė vienas kandidatas nesurinks reikiamos balsų daugumos, po dviejų savaičių gegužės 25 dieną kartu su Europos Parlamento rinkimais vyks antrasis turas.

Antrajame ture rungiasi du daugiausia balsų pirmą kartą balsuojant surinkę kandidatai. Per pakartotinį balsavimą išrinktu laikomas kandidatas, surinkęs daugiau balsų.

Rinkimuose varžosi septyni kandidatai: socialdemokratas europarlamentaras Zigmantas Balčytis, antros kadencijos siekianti šalies vadovė Dalia Grybauskaitė, Darbo partijos atstovas parlamentaras Artūras Paulauskas, parlamentaras Naglis Puteikis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Ignalinos meras Bronis Ropė, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis, Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas.