Ilgiau nei planuota užtrukęs balsų skaičiavimas parodė, kad prezidentei Daliai Grybauskaitei nepavyko vienu mostu užsitikrinti šalies vadovės postą antrai kadencijai. Nors piliečių dalyvavimo aktyvumas daug žadėjo, visgi jai nepavyko pelnyti daugiau nei 50 proc. prie balsadėžių atėjusių rinkėjų simpatijų. Antrame ture dėl prezidento pareigų varžysis ir socdemas Zigmantas Balčytis.
Pirmadienio rytą, suskaičiavus balsus iš visų 2004 rinkimų apylinkių, VRK pateikia išankstinius pirmojo prezidento rinkimų turo rezultatus:
Už D. Grybauskaitę balsavo 45,89 proc. rinkėjų, o Europos Parlamento narį Z. Balčytį palaikė 13,63 proc. rinkimuose dalyvavusių Lietuvos piliečių. Trečias sekmadienio rinkimuose liko Darbo partijos atstovas, Seimo narys Artūras Paulauskas, surinkęs 12,02 proc. balsų. Nepriklausomas kandidatas Seimo narys Naglis Puteikis gavo 9,33 proc., Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovas europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis - 8,23 proc., Vilniaus meras Artūras Zuokas - 5,22 proc., Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas, Ignalinos rajono meras Bronis Ropė - 4,15 proc. balsų.
D. Grybauskaitė daugiausia balsų gavo Kaune - čia ją palaikė 61 proc. rinkėjų. Iš viso ji nugalėjo 55 apygardose. Z. Balčytis populiariausias buvo Šilalės rajone, kur įsikūrė jo apygarda - čia socialdemokratas gavo 45 proc. balsų. V. Tomaševskis nugalėjo Šalčininkų rajone (73 proc.), Vilniaus rajone (53 proc.) ir Visagine (52 proc.), B. Ropė - Ignalinos rajone (35 proc.).
Kandidatas pirmajame ture išrenkamas, jei esant ne mažiau kaip 50 proc. aktyvumui jis gauna daugiau kaip pusę visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Jei aktyvumas nesiekia 50 proc., jau pirmajame ture išrinktu kandidatas gali būti, jei už jį balsavo daugiausia ir ne mažiau kaip trečdalis visų rinkėjų.
Visą rinkimų savaitgalį, iki apylinkių uždarymo, galiojo agitacijos draudimas. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ragino pranešti apie pastebėtus pažeidimus. Rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu jokių vaizdinių rinkimų agitacijos priemonių (išskyrus tas, kurias išleido VRK) negali būti balsavimo patalpoje ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa.
Dėl prezidento posto varžėsi septyni kandidatai: socialdemokratas europarlamentaras Zigmantas Balčytis, antrosios kadencijos siekianti šalies vadovė Dalia Grybauskaitė, Darbo partijos kandidatas, Seimo narys Artūras Paulauskas, nepriklausomas kandidatas, buvęs konservatorius, parlamentaras Naglis Puteikis, Valstiečių-žaliųjų kandidatas, Ignalinos rajono meras Bronis Ropė, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis, europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis bei Vilniaus meras Artūras Zuokas.
Savo kandidatų šiuose rinkimuose nekėlė trys didelės parlamentinės partijos. Konservatoriai ir liberalai remia D. Grybauskaitės kandidatūrą, o „Tvarkos ir teisingumo“ partijos lyderis Rolandas Paksas mėgino kandidatuoti pats, nors Seimas dar nepakeitė jam tai draudžiančių įstatymų. VRK R. Paksui kandidatuoti neleido, ir „tvarkiečiai“ liko be savo kandidato.
Tarp iškritusiųjų iš lenktynių – ne tik R. Paksas, bet ir buvęs prezidentės patarėjas, Lietuvos žaliųjų partijos lyderis Linas Balsys, verslininkas Vladas Lašas. Jie nesurinko kandidatavimui reikalingų 20 tūkst. rinkėjų parašų. Siekti šalies vadovo posto panoro iš viso 19 pretendentų, tačiau visus barjerus įveikė tik 7.
Prezidento rinkimų nugalėtojas Lietuvą valdys ateinančius penkerius metus. Jei pirmajame rinkimų ture nepaaiškės laimėtojas, antrasis turas bus rengiamas po dviejų savaičių – gegužės 25 d., kartu su rinkimais į Europos Parlamentą.