Taip jis reagavo į tai, kad Kultūros ministerijos iš dalies finansuojamas ICOMOS Lietuvos nacionalinis komitetas priėmė nutarimą siekti į Pasaulio paveldo sąrašą įrašyti Žaliąjį tiltą. Atsakingais asmenimis paskirti menotyrininkai Vaidas Petrulis ir Marija Drėmaitė.
"Trakų pilies sąraše nėra, Pažaislio vienuolyno nėra, Palangos Birutės parko nėra, bet bus įrašytas Žaliasis tiltas. Tai šitaip Lietuva prisistatys pasauliui? Su partizanų krauju susitepusių kareivių skulptūromis? Ar tai Lietuvos unikalumas? Socialistinio realizmo statinių gausu nuo Berlyno iki Vladivostoko. Vien svarstymai apie tokią galimybę įžeidžia daugybę Lietuvos tremtinių, patriotų ir laisvės kovotojų. Žaliasis tiltas yra ženklas brutalios sovietinės okupacijos, kuri ne vienam Lietuvos gyventojui reiškė mirtį, kankinimus, tremtį, skausmą ir ašaras. Tai skandalas!" - piktinosi parlamentaras.
ICOMOS struktūrinis padalinys Lietuvos Respublikoje, įgyvendinantis ICOMOS Generalinių Asamblėjų nutarimus per nacionalinio lygmens programas, vertina ir siūlo kultūros paveldo objektus, kandidatuojančius tapti UNESCO Pasaulio paveldo objektais. Į Pasaulio paveldo sąrašą šiuo metu įtraukti 4 Lietuvos objektai: Vilniaus istorinis centras, Kuršių nerija, Kernavės archeologinė vietovė ir Struvės geodezinio lanko punktai.
"Žaliojo tilto skulptūros yra aplipusios intrigomis. Neaiškiais būdais jos nebuvo demontuotos, nors buvo priimtas sprendimas Vilniaus savivaldybėje, vėliau kažkokiu būdu buvo paskelbtos paveldu, o dabar tyliai, slepiant nuo politikų ir visuomenės, siekiama įrašyti į Pasaulio paveldo sąrašą. Man sunku įsivaizduoti, kad Vokietija pasaulio paveldu siektų paskelbti Adolfo Hitlerio paveikslus ar jo knygą "Mein Kampf". Norėčiau tikėti, kad kultūros ministras yra klaidinamas, bet jeigu šis projektas bus stumiamas, neatmesčiau interpeliacijos galimybės", - sakė Kęstutis Masiulis.
Ant po karo atstatyto Žaliojo tilto 1952 m. buvo pastatytos socialinio realizmo stiliaus kareivių, darbininkų, valstiečių ir studentų skulptūros. Kaip pastebi K. Masiulis, iš kūrėjų buvo reikalaujama, kad socialistinio realizmo kūriniai estetiškai išreikštų marksistinę pasaulio ir žmogaus koncepciją, būtų susiję su komunistine ideologija ir revoliuciniu darbininkų judėjimu.
Sovietmečio paveldas Lietuvoje negali pretenduoti į UNESCO
Lietuvoje nėra tokių sovietinio paveldo objektų, kurie galėtų pretenduoti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, sako architektūros istorikas Vaidas Petrulis.
Taip jis pirmadienį BNS komentavo Seimo nario konservatoriaus Kęstučio Masiulio kreipimąsi į kultūros ministrą Šarūną Birutį, kad būtų atsisakyta planų Žaliąjį tiltą įtraukti į Pasaulio paveldo sąrašą.
Parlamentaras pirmadienį viešai išplatino pareiškimą, kad „Kultūros ministerijos iš dalies finansuojamas ICOMOS Lietuvos nacionalinis komitetas priėmė nutarimą siekti į Pasaulio paveldo sąrašą įrašyti Žaliąjį tiltą“. Atsakingais asmenimis už tai esą paskirti menotyrininkai Vaidas Petrulis ir Marija Drėmaitė.
„Tikrai nėra siūlymo įtraukti (į Pasaulio paveldo sąrašą - BNS)“, - BNS teigė V.Petrulis.
Pasak jo, tarptautinis komitetas buvo iškėlęs iniciatyvą pasvarstyti, ar Rytų Europoje esama socialistinio laikotarpio paveldo objektų, kurie galėtų pretenduoti į Pasaulio paveldo sąrašą. Ta tema Varšuvoje surengta tarptautinė konferencija.
„Mes visi susirinkome iš Ukrainos, iš Lenkijos, iš Vokietijos, iš visų buvusių Rytų bloko šalių, tiesiog pristatėme kas ką turime. Kitaip tariant buvo toks darbinis susitikimas. Lietuva su savo masteliais jokiu būdu nepretenduoja (į sąrašą - BNS). Kalba eina apie buvusius Mokslininkų namus Varšuvoje, apie Berlyno Stalino alėją, apie rimtesnius objektus. O Lietuvoje, jeigu apie XX amžiaus paveldą kalbėtume, tik Kauno tarpukario architektūra gali į tą pusę galvoti“, - tvirtino architektūros istorikas.
Jo teigimu, dar praėjusių metų sausį ICOMOS Lietuvos nacionalinio komiteto biuro posėdyje aptarta, kokie socialistinio realizmo laikotarpio objektai yra, išskirti Kauno 9–asis fortas, Lazdynų mikrorajonas Vilniuje, kino teatras „Pergalė“ Vilniuje, Mokslininkų namai Vilniuje, vad. Pero namai Kaune, Žaliasis tiltas Vilniuje.
Pastarasis ir sukėlė parlamentaro K.Masiulio pasipiktinimą. ICOMOS Lietuvos nacionalinio komiteto biuro atstovas teigė, kad jų posėdis tiesiog buvo ne taip suprastas.
„Mes važiavome į konferenciją, kurioje padiskutavome, kas yra nuo kiekvienos šalies. Lietuva šiuo atveju neturi adekvačių objektų, kurie galėtų pretenduoti, kaip kitos šalys. Pavyzdžiui, Rumunija turi įspūdingus rūmus, Ukrainoje Charkovo centras yra“, - tvirtino V.Petrulis.
Jo teigimu, Žaliojo tilto skulptūros Vilniuje yra „vietinio lygmens edukacinis objektas“.
Tarptautinė paminklų ir paveldo vietovių taryba (ICOMOS) – tarptautinė nevyriausybinė organizacija, vienijanti kultūros paveldo apsaugos ir restauravimo specialistus. Jos tikslas – skatinti teorinių žinių, metodologijos, mokslinių technologijų taikymą rūpinantis architektūrinio ir archeologinio paveldo išsaugojimu.
ICOMOS vienija apie 11 tūkst. narių iš 127 valstybių ir 101 nacionalinį komitetą.
Pirmadienį išplatintame Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinės sekretorės Marijos Drėmaitės ir Lietuvos nacionalinio ICOMOS komiteto pirmininkės Marijos Nemunienės pareiškime taip pat akcentuojama, kad Seimo narys neteisingai interpretavo darbinę ICOMOS Lietuvos nacionalinio komiteto biuro posėdžio medžiagą.
„Pabrėžiame, kad esame labai nustebinti tokiu neatsakingu politiko Kęstučio Masiulio pareiškimu, kuris diskredituoja UNESCO vardą, tarptautinius principus ir dezinformuoja visuomenę!“ - teigiama pareiškime.
Jame pabrėžta, kad jokių siūlymų įrašyti Žaliąjį tiltą į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą nei Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, nei ICOMOS Lietuvos nacionalinis komitetas neteikė, todėl politiko „viešinama informacija yra klaidinanti ir kiršinanti visuomenę“.
Tarptautinė paminklų ir paveldo vietovių taryba (ICOMOS) – tarptautinė nevyriausybinė organizacija, vienijanti kultūros paveldo apsaugos ir restauravimo specialistus. Jos tikslas – skatinti teorinių žinių, metodologijos, mokslinių technologijų taikymą rūpinantis architektūrinio ir archeologinio paveldo išsaugojimu.
ICOMOS vienija apie 11 tūkst. narių iš 127 valstybių ir 101 nacionalinį komitetą.
Į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktas Vilniaus istorinis centras, Kuršių nerija, Kernavės archeologinė vietovė ir Struvės geodezinio lanko punktai.