Kiek išties padarė ši Vyriausybė, o kiek ji skina A. Kubiliaus Vyriausybės darbo vaisius, niekas nebediskutuoja. A. Butkevičiaus Vyriausybę kritikuoti vengiama tikriausiai dėl artėjančių prezidento rinkimų. Tad premjero reitingai auga, o pagrindinė kritikė D. Grybauskaitė turi darbų ir be jo – dalyvauja rinkimuose.

Tačiau ar tikrai visus šios Vyriausybės ministrus galime tikėtis pamatyti ir naujoje Vyriausybėje. Mat po prezidento rinkimų A. Butkevičiaus Vyriausybė atiduos įgaliojimus išrinktam ar perrinktam valstybės vadovui, kuris turės turės progą pareikalauti Vyriausybės atnaujinimo.

„Iš šalies galbūt geriau matosi, bet, kaip ir pasakiau aš, būčiau pasiruošęs visokiems scenarijams“, - kalbėjo energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius.

„Aš nepastebėjau, kad ant ministrų ar jų darbo kažkam būtų kažkokia akis“, - teigė aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.

„Tam mes ir pradėjome giluminius pokyčius, kad būtų rezultatai per keletą metų“, - kalbėjo Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis.

Ministrai atrodo ramūs ir atėję ilgam.

„Manau, kad kai kurie ministrai natūraliai pasitrauks laimėję Europos Parlamento rinkimus, pavyzdžiui, Juozas Olekas. Gali būti ministrų, kurie taps Europos komisaru“, - komentavo politikos apžvalgininkas Vladimiras Laučius.

Socialdemokratai Juozas Oleka, Juozas Bernatonis dalyvauja Europos Parlamento rinkimuose. Greičiausiai jie į Europos Parlamentą pateks, tačiau, skirtingai nei J. Bernatonis, labiau tikėtina, kad J. Oleko pasitraukimas iš Vyriausybės būtų labiau pageidaujamas abiems – ir premjerui, ir prezidentei.

„Prisiminę, ką krašto apsaugos ministras pastaruoju metu, prasidėjus įvykiams Ukrainoje, Kryme, kalbėjo apie mūsų kariuomenę ir jos poreikius ir ką kalbėjo prezidentė tais klausimais, sakyčiau, nuostatos šiek tiek skiriasi arba net gana smarkiai skiriasi“, - pastebėjo V. Laučius.

Kito socialdemokrato Vytenio Andriukaičio pasitraukimo, panašu, irgi norėtų abu. Mat V. Andriukaitis labai nevienareikšmiškai vertinamas ministras – nelaiko liežuvio už dantų ir kritikuoja tiek A. Butkevičių, tiek D. Grybauskaitę bei užtikrintai laikosi savo: nori atskirti privačią ir valstybinę mediciną ir neleisti privatininkams gyventi iš valstybinių pinigų.

„Vis dėlto V. Andriukaitis yra iš senųjų socialdemokratų. Tam tikra grupė partijoje tikrai jį remia ir tarkime, jei prezidentė norėtų vienu metu kariauti ir su Darbo partija, ir, tarkim, su tam tikra „socdemų“ grupe, karas pasidaro dviem frontais“, - savo nuomonę išsakė politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka.

„Jei bus keliami klausimai, ar aš netinkamas į ministro postą, tai, suprantama, aš priimsiu visus atsakymus“, - kalbėjo V. Andriukaitis.

Bet V. Andriukaitis jokiuose rinkimuose nedalyvauja. Taigi, regis, iš Vyriausybės jis trauktis nei nenori, nei neketina.

Nedalyvauja rinkimuose ir Energetikos ministras, tačiau jo atvejis labai komplikuotas.

„Neabejoju, kad kažkokie pasikeitimai įvyks, bent jau dėl to, kad kai kurie ministrai, matyt, sėkmingai sudalyvaus rinkimuose. Aš rinkimuose nedalyvauju“, - komentavo Jeroslavas Neverovičius.

Kad ir kaip ten būtų, virš J. Neverovičiaus bene labiausiai kaupiasi juodi debesys. Pirmiausia dėl to, kad susiginčijo su premjeru ir, panašu, su D. Grybauskaite dėl šilumos ūkio pertvarkos. Nors pats neigia, bet J. Neverovičius įtariamas atstovaujantis „Icor“, oligarchų įvardytiems verslo interesams. Be to, J. Neverovičių delegavusi lenkų rinkimo akcijos vadovas Valdemaras Tomaševskis labiausiai rūpinasi lenkiškų pavardžių rašyba.

„J. Neverovičius yra tarsi vienu atveju jo nemėgsta premjeras, kitu atveju jo nemėgsta partijos lyderis V. Tomaševskis, trečiu atveju – galbūt ir prezidentė. Šiuo atveju tikriausiai turėtume daugiau kalbėti daugiau apie asmeniškumus, bet ne politinę pusę, nes daugmaž visi sutinka turbūt Lietuvoje, kad J. Neverovičius nėra prasčiausias ministras“, - sakė R. Valatka.

O kas tuomet prasčiausi ministrai? Gal bent jų pavyktų atsikratyti?

„Jei kalbėtume apie silpniausius ministrus, tai man pirmiausiai į galvą ateina socialinės apsaugos ir darbo ministrė ir žemės ūkio ministras, ir, aišku, ne iš tos partijos, iš Tvarkos ir teisingumo, vidaus reikalų ministras. Tik tiek, kad gal jam pavyksta išvengti įkliūti kur nors“, - tęsė R. Valatka.

Ar įmanoma po rinkimų ši koalicija be Darbo partijos? Kalbų, kad A. Butkevičius esą derasi su konservatoriais, būta, tačiau jos kaip kilo tarsi iš niekur, taip ir nuslūgo be rezultatų. Tačiau nors pats premjeras giriasi kiekvieno ministro pozicijai turįs po dešimt kandidatų pakeisti du „darbiečių“ ministrus, gali būti misija neįmanoma.

„Darbiečių“ politikai – turintys patirties yra per arti V. Uspaskicho, todėl netinka D. Grybauskaitei, arba pernelyg savarankiški ir atitrūkę nuo lyderio, todėl netinka V. Uspaskichui. Kandidatų paieškos formuojant šią Vyriausybę į žemės ūkio, socialinės apsaugos ir darbo bei švietimo ir mokslo ministrų pozicijas gerokai ištampė A. Butkevičiaus nervus.

Tiesa, šiandien, atrodo, A. Butkevičius yra susitaikęs ir su „darbiečiais“, ir su „lenkais“, ir su „tvarkiečiais“.

„Kartu raginu Seimo narius susitarti ir neleisti stiprėti vidiniam priešui – susiskaldymui. Rodykime solidarumą ir vienybės pavyzdį“, - yra kalbėjęs A. Butkevičius.

O gal D. Grybauskaitė, jei laimėtų rinkimus, sumanytų keisti patį A. Butkevičių.

„Čia jau būtų revoliucija. Turime tą premjerą, kuris tinka turbūt visiems – ir didelei tautos daliai. Nors pats sau prieštarauja daugiau nei oponentai prieštarauja“, - sakė politikos apžvalgininkas R. Valatka.

Kad ir ką sakytų visokie ekspertai, A. Butkevičius ir jo Vyriausybė visuomenėje palaikymą turi. O kai žmonėms įtinka ir premjeras, ir jo svita, didelių permainų po prezidento rinkimų gali ir nebūti, nebent jų norėtų pats A. Butkevičius.