Tylus protestas
Tradiciškai gegužės 1-ąją eitynes Kauno Laisvės alėjoje organizavo Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“. Apie šimtas žmonių siekė atkreipti dėmesį ypatingai į jaunimo įsidarbinimo problemas, o renginio akcentu tapo mimų pasirodymas.
„Mimas nekalba, mimas viską išreiškia judesiais. Jaunimas viską ir reiškia judesiais – balsuoja kojomis. Tai yra – emigruoja“, - DELFI sakė „Sandraugos“ pirmininkas Kęstutis Juknis.
„Sandraugos“ teisininkė Živilė Čeplauskė sako, kad pamažu jaunimas tampa aktyvesnis ir pradeda kovoti už savo teises, tačiau ir toliau emigracija kelia didžiulį nerimą. Tačiau, eitynių organizatoriams, tai nė motais Lietuvos politikai.
Nėra strategijos
K. Juknis teigia, kad Lietuvoje apskritai nėra strategijos, kaip skatinti jaunus žmones dirbti ir kurti verslus.
„Jaunimas nori mokytis ir dirbti, o darbdaviui tokio nereikia. Tai kur dėtis tam jaunam žmogui? (…). Ką mes galime kalbėti apie strategiją, jei nėra tos strategijos? Yra tik rinkiminiai postringavimai, viešieji ryšiai. Skambina ir klausia: ar leisime užlipti ant scenos ir pakalbėti. Neleisime. Kalbės jaunimas. Jaunimas turi burtis į organizacijas ir kovoti dėl savo ateities ir teisės pasilikti Lietuvoje“, - DELFI sakė K. Juknis.
Be to, K. Juknio teigimu, nereikia jaunų žmonių apkrauti dideliais mokesčiais.
„Pirmiausia – mokesčiai. Turi būti sudarytos sąlygos verslui nuo pat pradinės sąlygos, o ne kad įkūrusį verslą jauną žmogų iškart užgriūna mokesčiai. Ir tas jaunas žmogus nieko negali padaryti. Taip pat turi būti sudarytos lanksčios sąlygos dirbančiam jaunimui. Taip yra su socialiai remtinais žmonėmis, neįgaliaisiais. Dabar jaunimas reikalingas tik pabalsuoti“, - sako K. Juknis.
Laukti jau nėra laiko
„Sandraugos“ pirmininkas įsitikinęs, kad Lietuva pasiekė tokią ribą, kai laukti jau nebėra kada.
„Baigęs mokslus jaunimas užgrius darbo biržą ir susidurs su tokiomis problemomis: išnaudojimas, nusivylimas, draudimas kalbėti. Mes ne tik siekiame atkreipti valdžios dėmesį, mes raginame valdžią imtis neatidėliotinų ir greitų sprendimų. Ekspertai sako: palaukime, pasvarstykime, palaukime kol ES ekonomika susivienodins. Mes nieko negalime laukti“, - sako K. Juknis.
Be to „Sandraugos“ vadovas sako, kad Lietuvoje nieko nepadaryta, kad jaunimas liktų tėvynėje.
„Man parodykite bent vieną realų žingsnį, kas padaryta dėl jaunimo? Nėra tų žingsnių. Atėjo laikas, kad net per TV bijo pasakyti, kad nėra žingsnių. Tereikia pasiimti iš Didžiosios Britanijos ar kitos šalies pavyzdžius, kaip tai padeda“, - sako K. Juknis.
Bedarbių mažėja, darbo vietų daugėja
Kauno teritorinės darbo biržos (LDB) duomenimis, Kauno mieste vien per kovą įregistruota 2037 bedarbiai, nuo metų pradžios – 7209. Lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu šie skaičiai yra apie 15 proc. mažesni.
Kovo mėnesį Kaune buvo siūloma 3203 laisvų darbo vietų. Tai yra, apie 19 proc. Daugiau nei 2013 metų kovą.
Kovą buvo įdarbinti 1511 kauniečių, o nuo metų pradžios – 4122.
„Kiekvieną savaitę turime daugiau mažiau apie 600 laisvų darbo vietų. Darbo vietų pasiūla yra ganėtinai didelė. Išlieka panašios tendencijos, kaip ir anksčiau. Tai yra dauguma darbo vietų yra registruojama pardavimų vadybininkams, administratoriams, finansininkams, buhalteriams, informacinių technologijų specialistams, inžinieriams. Statybos sektoriuje labai jaučiamas pagyvėjimas, registruojamos laisvos darbo vietos. Pagalbiniam darbui taip pat yra nemažai pasiūlymų – sandėlio darbuotojams, pagalbiniams darbininkams. Tikrai laisvų darbų vietų skaičius ir spektras yra nemažas“, - DELFI teigė LDB Kauno padalinio Darbo išteklių skyriaus vedėja Inga Balnanosienė.
Specialistės teigimu, daug problemų norintiems susirasti darbą, ypatingai kaimo vietovėse, sukelia susisiekimo problemos. Tačiau didžiausia problemą – maži atlyginimai.
„Be abejonės, darbo užmokestis daugumoje darbo vietų, ypatingai jei kalbame apie žemesnės kategorijos darbuotojus arba nekvalifikuotą darbo jėgą, tai be abejonės yra siūlomas minimalus darbo užmokestis. Jeigu kalbame apie šiek tiek aukštesnes kvalifikacijas, tai siūlomas darbo užmokestis siekia nuo 1000 Lt iki 1500 Lt atskaičius mokesčius. Iš tikro tik apie 30 proc. Laisvų darbo vietų, kur ieškoma aukštos kvalifikacijos specialistų, siūlomas darbo užmokestis yra didesnis nei 2000 Lt. Taip, viena iš struktūrinio nedarbo priežasčių be abejo yra darbo užmokesčio dydis“, - sako I. Balnanosienė.