Tokios išvados prieita penktadienį Lietuvių kalbos institute Vilniuje vykusioje diskusijoje, pranešė institutas.
Pasak kalbininkų, atsižvelgiant į santuokas su užsieniečiais sudarančius asmenis, galimos išimtys, tačiau „jos neturi griauti visos lietuvių kalbos rašybos sistemos“. Jų teigimu, jokia piliečių grupė, skiriama tautiniu pagrindu, dėl kalbos vartojimo negali turėti kokių nors privilegijų.
„Dabartiniame geopolitiniame kontekste siektina integralios ir pilietiškai susitelkusios visuomenės, kuri sugebėtų išlaikyti lietuvių kalbos savitumą ir vartojimo tradiciją, kad nebūtų pažeista Lietuvos Konstitucija, įteisinusi lietuvių kalbą kaip valstybinę“, - rašoma Lietuvių kalbos instituto pranešime.
Diskusijoje mokslininkai siekė išgryninti kalbinius argumentus dėl asmenvardžių rašybos. Jie atkreipė dėmesį, kad asmenvardžiai priklauso kalbos sistemai ir yra sudedamoji jos dalis. Tačiau jie yra ir teisės bei politikos objektas, todėl išeičių dėl nelietuviškų asmenvardžių rašybos problemos ieškoti turėtų visų šių sričių specialistai.
Nors lietuvių kalboje – žiniasklaidoje, mokslo veikaluose – galima sutikti nelietuviškų rašmenų, jie, pasak mokslininkų, yra kitų kalbų citatos, o ne lietuvių kalbos faktai. Kadangi Lietuvos piliečių vardai ir pavardės yra valstybinės šalies kalbos faktai, jiems ši pastaba negalioja.
Diskusijos dalyvių teigimu, galimybė keliais būdais rašyti asmenvardžius sudarytų keblumų nuosekliai taikyti lietuvių kalbos principą rašyti taip, kaip girdima. Tai sudarytų neaiškumų net ir tuo atveju, jeigu būtų taikoma praktika nepaisyti diakritinių ženklų.
Pasak specialistų, išimtys galėtų būti taikomos asmenims, turėjusiems teisinių ryšių su kita valstybe – buvusiems kitų valstybių piliečiams. Taip pat kitakalbiai asmenvardžiai asmens dokumentuose galėtų atsirasti greta oficialaus įrašo valstybine lietuvių kalba.
„Tačiau tokie pageidavimai turi turėti teisinį pagrindą, apibrėžiamą teisės aktais. Tai ne kalbininkų, o teisininkų ir politikų kompetencija“, – pabrėžiama Lietuvių kalbos instituto pranešime.
Kaip rašo dienraštis „Lietuvos žinios“, Lietuvių kalbos instituto Kalbos ir istorijos dialektologijos skyriaus vyriausioji mokslo darbuotoja Onutė Aleknavičienė per diskusiją pabrėžė, kad leidus dokumentuose asmenvardžius rašyti ne lietuviškais rašmenimis atsirastų naujų raidžių.
Kalbininkė pateikė galimą situaciją, kai asmuo telefonu registruodamasis poliklinikoje nurodys pavardę „Yelaėnik" (itin populiari pavardė Lenkijoje - aut.).
„Registratorė turės ją surinkti kompiuteriu ir identifikuoti asmenį informacinėje sistemoje. Kiek kartų ji turės to žmogaus klausti, kaip rašyti pavardėje girdimą garsą „ž", kuris yra dviejose vietose ir rašomas skirtingai - „y" ir „ė"? Jei nepavyks surinkti, sistema asmens neidentifikuos", - tikino O.Aleknavičienė.
Tikslus pavardės užrašymas dokumente, pasak kalbininkės, yra svarbus asmens identifikavimo požymis.
„Priminsiu istoriją, kai 2011 metais Austrijoje buvo sulaikytas, o vėliau paleistas Michailas Golovatovas, figūruojantis Sausio 13-osios byloje. Nors jam buvo išduotas Europos arešto orderis, Šengeno informacinėje sistemoje to žmogaus vardas buvo įvestas kaip „Michail", o pase ir Suomijos ambasados Maskvoje išduotoje vizoje - kaip „Mikhail". Pretekstas neišduoti jo ir buvo ta viena raidė", - pabrėžė O.Aleknavičienė.
Dauguma diskusijoje dalyvavusių kalbininkų ir LKI mokslininkų įsitikinę, kad asmenvardžių rašymo dokumentuose problemą išspręstų du įrašai - oficialus, kuris būtų rašomas vien lietuviškais rašmenimis, ir neoficialus - rašomas ir nelietuviškais rašmenimis
Diskusijoje aptartas mintis planuojama išsamiai išdėstyti rašte Seimui ir Valstybinei lietuvių kalbos komisijai.
Keli Seimo socialdemokratai yra užregistravę Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą, kuriuo siūloma įteisinti asmenvardžių rašymą nelietuviškais, bet lotyniško pagrindo rašmenimis.
Lietuvos lenkų politikai ir juos remianti Varšuva ne kartą ragino Lietuvą leisti dokumentuose rašyti lenkiškas pavardes naudojant lenkišką abėcėlę, pavyzdžiui, raidę w. Pataisų šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms.
Kritikai teigia, kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.
2010 metais Seimas atmetė tuometinio konservatoriaus premjero A.Kubiliaus pateiktą Vardų ir pavardžių dokumentuose įstatymo projektą, kuriuo būtų leista originali pavardžių rašyba lotyniško pagrindo rašmenimis.