„Primygtinai sieksime, kad J.Melui iškelti neteisingi kaltinimai būtų panaikinti ir kad Lietuvoje liautųsi politinis pjudymas žmonių sufalsifikuotais pagrindais“, - oficialiame URM komentare Rusijos žiniasklaidai pareiškė A.Lukaševičius.

Komentare, kuris paskelbtas Rusijos URM tinklapyje, nurodoma, kad Rusijos ambasada Lietuvoje teikia visą būtiną pagalbą ir paramą sulaikytajam J.Melui.

Konsulato darbuotojai ne kartą lankė J.Melą, padėjo rasti kvalifikuotą advokatą.

„Rusijos diplomatinės atstovybės ir J.Melo advokato reikalavimu, sunkia liga sergantis J.Melas pervestas į kalėjimo ligoninę, jam suteikti būtini vaistai, užtikrinta nuolatinė gydytojų priežiūra. Pavyko pasiekti leidimo sulaikytajam kalbėtis telefonu su žmona, taip pat, kad per advokatą būtų galima perduoti asmeninius daiktus,“- teigė A.Lukaševičius.

Vilniaus apygardos teismas prieš kelias savaites atmetė suimto Sausio 13-osios bylos įtariamojo Rusijos piliečio J.Melo advokatų skundą dėl žemesnės instancijos teismo nustatyto dviejų mėnesių trukmės suėmimo.
Teismai pabrėžė, kad suėmimo terminas nustatytas siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, o būdamas laisvėje jis gali bėgti, slėptis nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo.

Kaip BNS tvirtino Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Gintautas Paškevičius, įstatymai numato, kad kardomoji priemonė gali būti pratęsta iki 18 mėnesių. Dabartinis įtariamojo suėmimo terminas baigsis gegužės viduryje, tuomet teismas spręs, ar suėmimą pratęsti.

J.Melas buvo sulaikytas kovo 12-osios vakarą, Panemunės pasienio kontrolės punkte su Rusijos Karaliaučiaus kraštu. Vilniuje per 1991 metų žiemos įvykius tarnavęs sovietų karininkas, gimęs 1968 metais, nuo 2010 metų dėl sveikatos buvo išėjęs į pensiją.

Įtariamas J.Melas kaltinamas dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų, jam gresia įkalinimas iki gyvos galvos.

Anot teisėsaugos, jis neneigia buvęs prie Televizijos bokšto, bet nepripažįsta atsakomybės už aukas.

Ikiteisminiame tyrime įtariamaisiais pripažinti 79 Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos piliečiai, jų atžvilgiu yra išduoti Europos arešto orderiai.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių, šimtai buvo sužeisti.

2011 metų liepą pagal Lietuvos išduotą Europos arešto orderį KGB karininkas Michailas Golovatovas buvo sulaikytas Austrijos sostinės Vienos oro uoste, bet nepraėjus nė parai paleistas. Lietuvos ir Europos Komisijos pareigūnai tuomet griežtai kritikavo Austriją, kuri tikino, kad jai trūko duomenų.