Kauno arkivyskupijos ganytojai velykiniame laiške kunigams, vienuoliams ir pasauliečiams pabrėžia, jog Prisikėlimo šviesa – tikėjimo, vilties ir meilės pagrindas.
„Kristaus Prisikėlimas yra mūsų krikščioniškojo tikėjimo kertinis akmuo, ant jo statome visą savo gyvenimą. Šis gyvenimas turi būti pilnas džiaugsmo, lydinčio iki susitikimo su Jėzumi anapusinėje tikrovėje. Kristaus mirtis ir prisikėlimas įkvepia mus ištikimai eiti paskui Prisikėlusįjį net ir tuomet, kai reikia pakelti išmėginimus arba stovėti mirties akivaizdoje“, - rašoma Kauno arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus ir vyskupo Kęstučio Kėvalo laiške.
„Dažnai bandome pasitikėti žmonėmis, bet dar dažniau jais nusiviliame, nes žmogus – ne Dievas, o tik silpnas kūrinys, kuris gali pažadėti ir nuvilti. Todėl Dievo žodis skatina visas viltis sudėti į Viešpaties rankas: „Bet aš pasitikiu tavo ištikimu gerumu, mano širdis džiūgaus, nes tu mane išgelbėsi“, - psalmės žodžius citavo vyskupai.
Anot dvasininkų, Prisikėlimas - mūsų meilės kertinis akmuo: „Dievas yra meilė, sukūrusi žmogų į savo panašumą. Tik mylimas ir mylintis žmogus pajėgia džiaugtis gyvenimu ir kurti gėrį. Jei meilės netenka, jis praranda net norą gyventi. Todėl liūdna, kai sutuoktiniai praranda tarpusavio meilę arba kai vaikai nepatiria tėvų meilės. Tačiau tragiškiausia prarasti meilės ryšį su prisikėlusiuoju Jėzumi, nes jo niekas negali pakeisti. Todėl didžiausios pagarbos esate verti visi, kurie prieš Velykas, susitaikindami su Dievu ir žmonėmis, tą meilės ryšį atkūrėte ir sutvirtinote“.
Vyskupai pastebi, jog mūsų laikmetis pilnas netikėjimo, nevilties ir nemeilės, ir jis grasina dvasiškai apiplėšti kiekvieną iš mūsų, ypač vaikus ir jaunimą.
Ganytojų įsitikinimu, tikintieji į Prisikėlusįjį Jėzų, turi būti tarsi švyturiai, gavę tikėjimo dovaną ir patyrę Prisikėlusiojo Kristaus meilę, turi nešti ją į tautos bendruomenę, sunkiai einančią laisvės keliu.
„Esame pašaukti būti vilties nešėjais, nes jei mes, pažinę Kristų, neneštume vilties, kas tuomet ją neštų?“, - klausė dvasininkai.
Sveikiname brolius ir seseris Kristaus Prisikėlimo iškilmės proga, Kauno arkivyskupas S. Tamkevičius ir vyskupas K. Kėvalas linkėjo visuomet būti Prisikėlimo vaikais, drąsiai nešti Prisikėlimo žinią į įstaigas ir darbovietes, į mokyklas ir universitetus, o ypač - į savo šeimas.
Vilniaus arkivyskupas: atpažįstame save tokius, kokius Dievas sukūrė
Ganytojo žodžiais, ši viltis padeda atlaikyti kasdienius išbandymus: „Pasaulyje yra daug reiškinių, kurie kelia nerimą, kėsinasi atimti iš mūsų ramybę. Apaštalai Kristaus kančios, mirties ir prisikėlimo metu taip pat buvo kupini baimės ir nerimo. Tačiau melsdamiesi ir budėdami jie sulaukė Dievo gailestingumo atsako. Kristaus Prisikėlimo šviesa ne tik suteikė jiems viltį, bet davė daug daugiau – jie buvo sustiprinti Šventosios Dvasios. Kristaus šviesa išsklaido bet kokį nerimą ir suteikia ramybę“.
Dvasininkas teigė, jog Šv. Velykos mums pažada naują gyvenimą, nes Prisikėlimas – tai pergalė prieš kančią ir mirtį.
„Jeigu pats Dievas atidavė save už žmoniją, tai ir žmonės turi aukotis ir tarnauti vienas kitam šeimoje. Iš to kyla džiaugsmas. Šiais Šeimos metais kviečiu krikščioniškas šeimas nešti patirtą Kristaus džiaugsmą į savo aplinką, į visuomenę“, - kvietė arkivyskupas.
G. Grušas apgailestavo, jog daug šeimų dėl įvairių priežasčių negali švęsti sakramentinės santuokos ir pilnai dalyvauti sakramentiniame gyvenime. Tačiau pabrėžė, jog Kristaus Prisikėlimas, Jo meilė ir gailestingumas skirtas visiems: „Kristus ieško kiekvieno, visus kviečia į bendrystę su Juo ir vieni su kitais, kad taip patirtume mums pažadėtą džiaugsmą ir ramybę. Kristus kviečia atnaujinti ir stiprinti šią bendrystę meldžiantis kartu, švenčiant kiekvieną sekmadienį kaip mažąsias Velykas“.
Sveikindamas su švente, Vilniaus arkivyskupas metropolitas kvietė skleisti Kristaus Gerąją Naujieną: „Dalinkitės džiaugsmu, kad jis paliestų kiekvieną širdį ir sklistų bendruomenėse! Linkiu, kad per šias Šv. Velykas Jūsų gyvenimą, Jūsų šeimas apšviestų Kristaus Prisikėlimo šviesa ir pripildytų jas vilties, džiaugsmo ir ramybės“.