Iki karjeros šuolio politikoje banke „Snoras“ dirbęs viceministras veikiausiai džiaugiasi gerokai pastorėjusia pinigine. Europos Sąjungos (ES) milijardus žarstančią Europos socialinio fondo agentūrą (ESFA) kuruojantis politikas deklaravo pardavęs didžiulės vertės namą su sklypu bei gavęs ir išmokėjęs būsto paskolą iš „Snoro“. Negana to, viceministras kratosi „Snoro“ šešėlio – prieš pat pereidamas į A. Pabedinskienės komandą, jis perleido savo akcijas versle, kurį plėtojo kartu su Londone gerokai užsibuvusio „Snoro“ vadovo Raimondo Baranausko dukra.
Įspūdingi NT sandoriai
Tokios detalės aiškėja pavarčius L. Bartkevičiaus Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) pateiktą deklaraciją. Nors VTEK laikosi savo ir neviešina nė menkiausių užuominų į sandorio sumas, savo finansinių operacijų detales bent iš dalies atskleidžia pats viceministras.
ESFA valdybos pirmininku neseniai tapęs politikas deklaruoja šiemet kovą pradėjęs, o balandžio 1 d. ir pabaigęs namo ir sklypo pardavimo sandorį. Anot L. Bartkevičiaus deklaracijos, nekilnojamąjį turtą (NT) iš viceministro įsigijo neįvardintas fizinis asmuo, o VTEK pateikia tik akivaizdžią tiesą apie sandorio sumą – kad ji viršija 10 tūkst. Lt.
Tačiau viceministras savo deklaracijoje nurodo parduoto NT unikalius numerius, pagal kuriuos galima nustatyti bent apytikslę turto vertę. Registrų centro duomenimis, L. Bartkevičiaus parduoto sklypo vidutinė rinkos vertė gali siekti apie 144 tūkst. Lt, namo vidutinė rinkos kaina – net 738 tūkst. Lt.
Šis namas – tai dviejų aukštų gyvenamasis pastatas Vilniuje, Baltupių mikrorajono pašonėje. Kam ir už kiek pardavė savo būstą, L. Bartkevičius neatskleidžia.
„Ne, tikrai negaliu. Čia gi nevieša informacija“, - DELFI teigė viceministras. Paklaustas, ar Registrų centro skaičiuojama 700 tūkst. Lt viršijanti suma atitinka NT vertę, politikas tai patvirtino.
Sykiu viceministras investuoja į naują NT. VTEK pateiktoje deklaracijoje jis nurodo kovą įsigijęs naują žemės sklypą, vėlgi su unikaliu numeriu. Registrų centro duomenimis, šio sklypo vidutinė rinkos vertė gali siekti apie 110 tūkst. Lt. Čia politikas ketina statytis naują namą.
„Sklypą įsigijau iš tų pinigų, kur pardaviau (namą su sklypu – DELFI). Dabar tiesiog sklypas yra tiktai. Taip, gyvenamosios“, - paklaustas apie naujojo pirkinio paskirtį teigė viceministras.
Be to, L. Bartkevičius turi naują pajamų šaltinį. Užsienyje registruotam asmeniui balandį jis išnuomojo butą. Kokia sandorio vertė – neaišku. Vėlgi dėl VTEK politikos skelbti, kad visi deklaruoti sandoriai – ar tai būtų 11 tūkst. Lt, ar milijonas – viršija 10 tūkst. Lt.
Finansinėmis konsultacijomis užsiėmė su R. Baranausko dukra
Viceministro kišenę taip pat turėjo papildyti verslo pardavimas. L. Bartkevičius deklaruoja pernai spalį pardavęs savo turėtas bendrovės „Fincon“ akcijas.
Kam perleido akcijas, viceministras nurodo trumpai – esą finansinėmis konsultacijomis besiverčiančios įmonės vertybinius popierius įsigijo jo buvęs verslo partneris. „Tiesiog išėjau iš tos konsultacinės bendrovės ir palikau akcijas“, - sakė L. Bartkevičius.
Iš tiesų, Registrų centro DELFI pateiktais duomenimis, akcijas iš L. Bartkevičiaus perėmė Darius Zažeckis, su kuriuo L. Bartkevičių sieja bendra praeitis „Snore“: D. Zažeckis anksčiau dirbo „Snoro“ Šiaulių filialo direktoriaus pavaduotoju. Po akcijų perleidimo sandorio D. Zažeckis tapo stambiausiu, bet ne vieninteliu 2012 m. rugpjūtį įsteigtos „Fincon“ akcininku.
Buvusiam viceministro partneriui dabar priklauso 66 proc. bendrovės akcijų, o likusius 34 proc. valdo buvusio „Snoro“ vadovo dukra Ieva Baranauskaitė. Ji „Fincon“ akcininke tapo 2012 m. gruodį. Iki tol po pusę įmonės akcijų valdė D. Zažeckis ir L. Bartkevičius, prie akcininkų prisijungus R. Baranausko dukrai, abu partneriai išlaikė po 33 proc. akcijų. Taigi I. Baranauskaitė iš dabartinio viceministro ir jo partnerio nusipirko po 17 proc. bendrovės akcijų.
Kiek uždirbo iš akcijų perleidimo I. Baranauskaitei, viceministras neatskleidžia.
„Negaliu atskleisti. Tai yra konfidenciali informacija“, - sakė L. Bartkevičius.
Pinigus būstui parūpino „Snoras“
L. Bartkevičius net 19 metų praleido eidamas įvairias pareigas „Snoro“ banke. Viceministras nurodo „Snore“ dirbęs ir po banko uždarymo, kai administravimą perėmė Simonas Freakley ir Neilas Cooperis.
Būtent iš buvusios darbovietės gauta paskola leido politikui įsikurti būstą. ESFA valdybos pirmininkas VTEK deklaravo pernai gegužę gavęs būsto paskolą iš „Snoro“, o jau šiemet balandį ją padengęs. Tiesa, L. Bartkevičius patikina, kad šie duomenys ne iki galo tikslūs, o „Snoras“ jokios paskolos po banko uždarymo jam nesuteikė.
„Čia yra 2002 m. paimta paskola, - aiškino politikas. - „Snoro“ sistemoje toks grafikas buvo. Kai jie, reiškia, keičia grafiką pačios paskolos, kuri nuo 2002 m. paimta, jie po to savo informacinėje sistemoje ir nurodo tą pakeitimo datą. O pakeisti jie gali, kai ir yra bankrutavę. Kai gavau informaciją, kurią perkėlinėjau į deklaraciją, ir įrašiau šitą datą, kuri „Snoro“ informacinėje sistemoje buvo.“
D. Kreivys: tai meta šešėlį ant Darbo partijos
Konservatorius, buvęs ūkio ministras Dainius Kreivys DELFI teigė skeptiškai vertinantis faktą, kad buvęs R. Baranausko dukters verslo partneris dabar turi didelę įtaką ES milijardus skirstančios ESFA valdymui.
„Kalbant apie Darbo partijos polinkį kontroliuoti ES lėšų skirstymą, kuo toliau, tuo labiau tai kelia nerimą. Girdime signalus iš Žemės ūkio ministerijos, čia – nauji signalai iš ESFA. Tai kelia didelį nerimą. Be abejo, žmonės, turintys tokių sąsajų, tikrai neturėtų užimti tokių pareigų“, - kalbėjo D. Kreivys.
„Darbo partija, panašu, žengia tuo pačiu keliu, kuriuo ėjo anksčiau. Bando bet kokiais būdais perimti ES lėšų skirstymo kontrolę. Mes puikiai žinome, kuo tai baigiasi – nelegalia buhalterija ir bylomis“, - pridūrė Seimo narys.
Dėl ESFA kontrolės riejosi „darbiečiai“ ir socdemai
DELFI primena, jog dar pernai vasarą dėl L. Bartkevičiaus kuruojamos ESFA kontrolės virė batalijos tarp koalicijos partnerių – Darbo partijos ir socialdemokratų. Daugumą ESFA valdyboje „darbiečiams“ garantavo dviejų ministerijų kontrolė. Mat nustatyta, kad 4 iš 6 vietų valdyboje tenka Darbo partijos globon patekusioms ministerijoms – A. Pabedinskienės Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai bei Švietimo ir mokslo ministerijai, kuriai vadovauja Dainius Pavalkis.
Siekta perbraižyti ESFA struktūrą, įsteigti naujas pareigybes. Be to, siekiama perrašyti ESFA įstatus ir nustatyti, kad kone visus sprendimus agentūra priimti gali tik su valdybos, kurioje dominuoja „darbiečių“ ministrų deleguoti atstovai, palaiminimu. Vis dėlto tokiems planams pasipriešino vieną kėdę valdyboje turinti Finansų ministerija ir jos vadovas, socialdemokratas Rimantas Šadžius.
Savo partiečio poziciją palaikė ir premjeras Algirdas Butkevičius: Vyriausybėje nutarta, kad pertvarka negalima be Finansų ministerijos palaiminimo. Tačiau A. Pabedinskienė su D. Pavalkiu skėlė antausį premjerui ir dar prieš įsigaliojant naujai tvarkai pasirašė ESFA pertvarką įtvirtinantį dokumentą. Įtampa nuslūgo tik praėjus beveik savaitei nuo konflikto pradžios. „Darbiečiai“ po savotiškų derybų su R. Šadžiumi nutarė atsitraukti ir nesiimti ESFA pertvarkos.
L. Bartkevičiaus užimamoje ESFA valdybos pirmininko kėdėje tuo metu sėdėjo ministro D. Pavalkio patarėjas Andrius Stankevičius.
2007-2013 m. laikotarpiu ESFA buvo atsakinga už įspūdingą sumą, gerokai viršijančią 3 mlrd. Lt. Tikėtina, kad 2014-2020 m. paramos laikotarpiu ši suma bus dar didesnė.
