Visame katalikiškame pasaulyje minimą Verbų sekmadienį, kuris švenčiamas likus savaitei iki Velykų, prisimenamas Jėzaus Kristaus įžengimas į Jeruzalę ir pradedama Didžioji savaitė.

Paskutinėmis jos dienomis – Didįjį ketvirtadienį, penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį – Bažnyčia minės svarbiausius Išganymo istorijos įvykius: Paskutinę vakarienę, Kristaus kančią, mirtį ir Prisikėlimą.

Evangelijoje Verbų sekmadienis vadinamas Palmių sekmadieniu, Italijoje žmonės į bažnyčią nešasi palmių šakeles. Kaip pasakoja biblinė istorija, Jėzus buvo pasitiktas kaip mesijas, tačiau jau po kelių dienų jam po kojomis palmių šakeles klojusi minia reikalavo nukryžiavimo.

Lietuvoje palmių nėra, todėl nuo senų laikų į bažnyčią nešamos ir šventinamos verbos, kurioms liaudyje priskiriami atgimstančios augmenijos, gamtos gyvybinės jėgos simboliai.

Žadina plakdami

Lietuvių kalba verbos pirmą kartą paminėtos liuteronų postilėje 1573 metais. Suvalkijoje tikrąja verba seniau buvo laikomas vien kadagys, Rytų Aukštaitijoje prie kadagio dar pridėdavo išsprogusio beržo ar žilvičio šakelę su „kačiukais", o vyresnės moterys – ir pernykščių ąžuolo lapų.

Nors Verbų sekmadienis pirmiausia laikomas atvėrimo Kristui švente, ji apipinta daugybe liaudiškų tikėjimų.

Liaudies tradicijų aprašymuose minima, jog į namus parsinešta pašventinta verba saugo nuo visokio blogio. Grįžus iš bažnyčios, verba pasmilkomi kambariai, anksčiau buvo apeinama apie laukus. Senoji pagarbiai sudeginama: jokiu būdu jos negalima bet kur išmesti.

Anksčiau, o kai kuriuose namuose ir dabar šventinta verba visus metus buvo laikoma užkišta už šventų paveikslų. Ja būdavo pasmilkoma užėjus grėsmingam audros debesiui, genant galvijus pirmai ganiavai ar po žiemos apžiūrint bites.

Kai kur dar gaji tradicija Verbų sekmadienį šeimos narius pažadinti išplakant verba. Tikima, kad taip jie įgis stiprybės ir sveikatos.

Anksčiau šventinta verba auklėjo ir vaikus, kad šie nebūtų užsispyrę, taip pat vagis, kad nebevogtų. Paplakdavo verba ir naminius gyvulius, nes buvo tikima, kad taip išvengs nužiūrėjimo.

DELFI primena, kad šiemet laukia trigubos Velykos: balandžio 20-ąją ją švęs ne tik katalikai, protestantai, bet ir stačiatikiai, o žydai tuo pat metu minės Pesach savaitę.