Prezidento rinkimuose kandidatuoja septyni politikai: antrosios kadencijos siekianti prezidentė Dalia Grybauskaitė, socialdemokratų kandidatas Zigmantas Balčytis, „darbietis“ Artūras Paulauskas, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis Valdemaras Tomaševskis, Vilniaus meras Artūras Zuokas, valstiečių-žaliųjų kandidatas, Ignalinos meras Bronis Ropė bei Seimo narys, buvęs konservatorius Naglis Puteikis.

Kandidatams VRK taip pat pasiūlė pasirašyti sąžiningų rinkimų deklaraciją. Kandidatai ją pasirašė, tačiau atskirą pareiškimą padarė N. Puteikis. Jis stebėjosi, kodėl susitarime leidžiama vienam kandidatui nedalyvauti debatuose, jei tai susiję su jo pareigų vykdymu.

Politikas taip pat pareiškė savotišką boikotą: N. Puteikis pasižadėjo nedėvėti kaklaraiščio, kol „vienas iš kandidatų štabų neatšauks susitarimo DELFI, BNS ir LRT trinti vieno kandidato pavardę iš apklausų lentelių.

Po pažymėjimų įteikimo N. Puteikis toliau dėstė savo sąmokslo teoriją.

„Jeigu vakarietiška save laikanti BNS, skelbdama „Vilmorus“ apklausas, ištrina mano pavardę ir paprašius atstatyti – juokiasi, paskui BNS juokiasi DELFI, tai šitos žiniasklaidos priemonės, kurios šaiposi iš Dmitrijaus Kiseliovo propagandos metodų, pačios užsiima būtent sovietinio stiliaus propaganda.

Pats faktas, kad rinkimų kampanija nuo pat pradžių yra nesąžininga, rodo, kad vieno kandidatų štabas yra sudaręs komercines sutartis su šitomis neva vakarietiškomis žiniasklaidos priemonėmis. Ir jeigu tą pačią liniją laiko ir visuomeninė televizija, LRT, tai ką aš galiu pasakyti – kad rinkimai yra nevakarietiški, neeuropietiški, o rusiško kremliško stiliaus“, - priešų ieškojo buvęs konservatorius.

Politikas save vadino „keliančiu grėsmę nomenklatūrai“, „antrosios Lietuvos atstovu“.

Konservatoriai ir Liberalų sąjūdis savo kandidatų nekelia – opozicinės partijos deklaruoja paramą D. Grybauskaitei.

Kandidato nekelia ir valdančiosios koalicijos partija „Tvarka ir teisingumas“. Tiesa, čia situacija kiek kitokia. „Tvarkiečių“ lyderis Rolandas Paksas pareiškė norą kandidatuoti, tačiau Seimas nepakeitė įstatymų ir neatvėrė kelio į rinkimus per apkaltą nušalintam prezidentui. Nepaisant to, kad praktiškai neturėjo šansų kandidatuoti, R. Paksas savo kandidatūros neatsiėmė, o tuo garsiai piktinosi ir „tvarkietis“ aplinkos ministras Valentinas Mazuronis – realiausias pretendentas nešti „Tvarkos ir teisingumo“ vėliavą prezidento rinkimuose. Galutinis kibirkščių „tvarkiečių“ viršūnėje rezultatas – R. Paksui VRK neleido siekti prezidento posto, o kito kandidato „Tvarka ir teisingumas“ nepasiūlė.

Iš viso prezidento posto siekti norėjo iš viso 13 pretendentų, tačiau 6 iš jų atkrito neįveikę pagrindinio barjero ir nesurinkę 20 tūkst. kandidatą remiančių gyventojų parašų. Tarp iškritusiųjų – prezidento Algirdo Brazausko našlė Kristina Brazauskienė, verslininkas Vladas Lašas, signataras Rolandas Paulauskas.

Paskutinis iš rinkimų kovos pasitraukė buvęs D. Grybauskaitės patarėjas Linas Balsys – Seimo narys VRK pristatė apie 20,40 tūkst. parašų, tačiau jų tikrinimo eigoje netinkamais pripažinti keli šimtai parašų, o tai reiškė L. Balsio eliminavimą iš lenktynių dėl valstybės vairo.

Pirmasis prezidento rinkimų turas įvyks gegužės 11 d. Antrasis, jeigu jo prireiks, planuojamas dviem savaitėmis vėliau, kartu su rinkimais į Europos Parlamentą.