DELFI domėjosi, ar tai tik paprastas sutapimas ir jei ne – ką reiškia. Apie trigubų Velykų fenomeną kalbėjomės su jėzuitu Antanu Saulaičiu, stačiatikių kunigu Vladimiru Seliavko, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininke Faina Kukliansky ir meteorologu bei astrologu Nagliu Šulija.
„Tikrai labai miela, kad šiemet visos trys šventės bus kartu - tas pats Abraomo paveldas“, - sakė kunigas Antanas Saulaitis.
Siūlo nustoti kiloti Velykas
Velykas katalikai švenčia pirmą sekmadienį po lygiadienio ir po pilnaties - nuo kovo 22 iki balandžio 25.
Stačiatikiai Velykas visada švenčia po žydų Velykų, nes būtent po jų prisikėlė Kristus. „Jie naudoja dar Julijono kalendorių, tad paprastai katalikų ir stačiatikių Velykos skiriasi trylika dienų, o šiemet sutampa“, - sakė A. Saulaitis, pridurdamas, jog katalikai šventėms skaičiuoti naudodavo 84 metų mėnulio kalendorių, stačiatikiai 19 metų lentelę.
1997 metais katalikai ir stačiatikiai tarėsi dėl pastovios ir bendros Velykų datos, pabrėždami, kad tai ne teologinis klausimas, o Grigaliaus bei Julijono kalendorių skirtybės. Katalikai sutiktų, kad Velykų data nesikeistų, būtų antrasis balandžio sekmadienis, jei stačiatikiai pritartų.
Tačiau, kaip DELFI sakė Vilniaus šv. Mykolo parapijos klebonas Vladimiras Seliavko, prie susitarimo visiems kartu švęsti Kristaus Prisikėlimą nepriartėta.
„Net jei dvišalėje komisijoje dalyvaujantys hierarchai ir sutartų dėl bendros Velykų datos, abejoju, ar tai priimtų paprasti žmonės, kuriems tradicijos tapę svarbia jų gyvenimo dalimi. Kol kas apie pastovią Velykų datą žinių nėra“, - sakė stačiatikių kunigas.
Žvaigždžių judėjimo sutapimas
Klebonas pasakojo, kad stačiatikių pagrindinės šventinės pamaldos prasideda Velykų naktį. Vidurnaktį einama procesija aplink bažnyčią, uždaros jos durys simbolizuoja uždarą olą, kurioje buvo palaidotas Jėzus.
Velykinė rytmetinė prasideda bažnyčios durų atidarymu. Kai sueina žmonės, prasideda Mišios. Po Velykų meldžiamasi visą vadinamąją Šviesos savaitę, kasdien rytą ir vakarą, einamos procesijos, giedama.
„Sveikindami vienas kitą žmonės sako: „Kristus prisikėlė“, į tai atsakoma „Tikrai prisikėlė“ ir tris kartus pasibučiuojama. Tai vyksta 40 dienų iki Dievo įžengimo į Dangų šventės“, - pasakojo stačiatikių kunigas.
Laikosi griežto pasninko
Didįjį šeštadienį žmonės ateina į cerkves su krepšeliais. Šventinami ne tik margučiai bet ir kitas maistas, kurio nebuvo galima valgyti pasninkaujant.
„Iki šiol laikomasi tradicijos per pasninką net žuvies nevalgyti. Jos galima ragauti tik Apsireiškimo dieną, balandžio 7-ąją ir per Verbų sekmadienį. Pas mus pasninkas griežtas ir daug žmonių jo laikosi – negalima nei mėsos, nei žuvies, nei pieno produktų, nieko“, - sakė V. Seliavko.
Žydai švęs visą savaitę
Lietuvos žydų bendruomenės tinklalapyje aprašomos Pesach prasmės ir ritualų reikšmės. Per šventę sinagogose iš Senojo Testamento skaitomos poetiškos Giesmių giesmės eilutės, akcentuojama Dievo ir tautos ryšio alegorija: „Dėk mane kaip antspaudą ant savo širdies, kaip antspaudą ant savo rankos!“
Visą šventės laiką nevalgoma raugintos duonos arba raugo turinčių produktų, todėl pasirengimas šventei prasideda nuo macų – paplotėlių iš miltų bei vandens – kepimo, kuriais vėliau žydai su visais dalijasi.
Pirmas, antras ir paskutinis šventės vakaras pažymimas ypač iškilminga vakariene – seder. Pesach vakarienė griežtai reglamentuota: pradedama tam tikrais patiekalais (karčios žolelės, kiaušinis, merkiamas į sūrų vandenį, krienai ir kiti vergovės kartėlio simboliai) ir baigiama maldomis bei giedojimu.
Vyriausias šeimos vyras sėdi galustalėje atsirėmęs į pagalves (fizinės laisvės simbolis) ir skaito Hagadą – išminčių sudarytą Išėjimo knygos fragmentų, jų aiškinimų, pasakojimų, maldų ir liturginių himnų rinkinį.
Kalbėdami apie laisvę, išvadavimą iš Egipto vergystės, žydų išminčiai pažymi, kad jį sekė dvasinis išsivadavimas, laisvų žmonių psichologijos formavimasis. Tik tokiai bendruomenei ir buvo galima įteikti „dvasinę konstituciją“ – Torą.
Prognozuoja politinės įtampos piką
„Orų požiūriu neteko girdėti, kad trigubos Velykos būtų kuo nors išskirtinės. Tiesiog tai bus dar vienos gana vėlyvos Velykos. Pavasaris šiemet prasidėjo vos ne vasario mėnesį, tad ir per šias šventes greičiausiai bus šilta, tačiau sulaukime konkrečių orų ir tada bus aišku, nes pavasaris mėgsta pokštus ir negali žinoti, kaip bus“, - DELFI sakė N. Šulija.
Pasak pašnekovo, ateinančių Velykų žvaigždžių išsidėstymas nėra kažkuo ypatingas. Tačiau tikėtinas politinės įtampos stiprėjimas, kuris apogėjų pasieks balandžio pabaigoje.
„Balandžio antroje pusėje politinė krizė aštrės ir tai, kas dabar bręsta tarptautinėje politikoje, matyt, išsiriš apie Velykas – prieš ar po jų“, - sakė N. Šulija, nesiėmęs prognozuoti, kaip konkrečiai rutuliosis politiniai įvykiai.
„Galiu pasakyti tik tiek, kad gegužės mėnesį įtampos pradės slūgti. Taigi, dabartinė situacija primena ligonį, kuris dar nepasveiko, bet pradeda sveikti. Krizė – balandžio pabaigoje, apie Velykas“, - sakė DELFI pašnekovas.
