„Nelabai realu. Susitarimas gali likti susitarimu, ir ne pirmą kartą“, - penktadienį BNS sakė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) pirmininkas europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas „darbietis“ Artūras Paulauskas BNS teigė nežinąs, kodėl ketvirtadienį atsargiai politinės tarybos posėdyje kalbėjęs premjeras penktadienį sutiko į partijų susitarimą įrašyti 2020 metus.
„Jeigu pasirašo partijos, tai turėtų būti realistinis scenarijus (...). Būtų blogiausia, jeigu tik gražiai pakalbėtume, o finansų ministras sakytų, kad nėra pinigų“, - sakė A.Paulauskas.
Jis vylėsi, kad premjeras su finansų ministru suderino sumas ir datą, kurią ketinama įrašyti į partijų susitarimą.
A.Paulauskas pabrėžė, kad Lietuva niekada nėra krašto apsaugai skyrusi 2 proc. BVP, nors tokį tarptautinį įsipareigojimą yra prisiėmusi.
V.Tomaševskis savo ruožtu tvirtino, kad šalies saugumui svarbus ne tik gynybos finansavimas, bet ir būtina spręsti ir kitas problemas.
„Gali atsitikti taip, kad neliks, ką ginti - penktadalis Lietuvos yra išvažiavę. Reikia kovoti su nedarbu, socialine atskirtimi, kitomis problemomis. Ar užteks tam pinigų?“ - svarstė LLRA vadovas.
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos Seime seniūnas Petras Gražulis planuojamą partijų susitarimą pavadino populistiniu, nors sakė prieš jį nesąs nusiteikęs.
„Kas bus po penkerių metų, niekas nežino. O grėsmė tai dabar yra. Manau, kad tas susitarimas dabartinių problemų nesprendžia. Po penkerių metų gal išvis nieko nereikės, jeigu šiandien nieko nedarysime“, - kalbėjo parlamentaras.
Jo nuomone, pirmiausia reikėtų stengtis kuo skubiau į Baltijos šalis perkelti NATO karines bazines, tai atbaidytų Rusiją nuo galimos agresijos.
Tuo metu opozicinio Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis įsitikinęs, kad 2020 metais gynybai skirti 2 proc. BVP - realus įsipareigojimas.
„Sveikinut tokį pasiektą susitarimą. Pirminis variantas, kad 2 proc. būtų pasiekti tik 2026 metais, buvo visiškai neambicingas. Klausimas, ar tada išvis to reikėtų, gal jau būtume okupuoti", - sakė jis BNS penktadienį.
Anot E.Masiulio, nurodžius 2020 metus būtų pasiųstas aiškus signalas ir Lietuvos visuomenei, ir NATO.
„Labai svarbu aiškiai visuomenei pasakyti, kam pinigai bus leidžiami. Juk tikslas yra ne padidinti finansavimą, o sustiprinti krašto gynybą“, - pabrėžė politikas.
Kaip galimus papildomus finansavimo šaltinius jis nurodė valstybės valdymo išlaidų mažinimą ir didesnes pajamas iš valstybės įmonių dividendų.
„Nepritarsime mokesčių didinimui ar naujų įvedimui“, - akcentavo jis.
Lietuvos parlamentinės politinės partijos ketina įsipareigoti iki 2020 metų krašto apsaugos finansavimą padidinti iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto, penktadienį pranešė socialdemokratų ir konservatorių atstovai.
Susitarimą ketinama pasirašyti šeštadienį, minint Lietuvos narystės NATO dešimtąsias metines.
Gynybos biudžetas didinamas nerimaujant dėl Rusijos, kuri aneksavo Ukrainos Krymo regioną ir sutelkė dideles pajėgas prie rytinės Ukrainos sienos. Lietuva taip pat išsakė susirūpinimą dėl Rusijos karinių pratybų Karaliaučiaus krašte.
Visos NATO šalys yra įsipareigojusios siekti gynybai skirti 2 proc. BVP. Šiuo metu Lietuva gynybai skiria 0,8 proc. BVP ir pagal šį rodiklį yra priešpaskutinė NATO.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį paragino gynybos finansavimą iki 2 proc. BVP padidinti per penkerius metus.