Politologas Raimundas Lopata pažymi, kad geopolitine prasme prezidentė neatrado nieko naujo nuo buvusio prezidento Valdo Adamkaus laikų – Lietuvos elgseną ir būvį lemia išoriniai veiksniai, todėl išoriniai veiksniai turi užtikrinti ir Lietuvos saugumą: tai yra euroatlantinė partnerystė ir strateginė partnerystė su Lenkija.
R. Lopata sako, kad pranešime jis pasigedo paaiškinimo, kas yra ta Lietuva, mat, jo nuomone, tekste žodį „Lietuva“ pakeitus „Latvija“ ar „Estija“, jis būtų lygiai toks pat.
„Nėra aistros, nėra idėjos“, - sakė pašnekovas, pridūręs, kad pranešimas jam atrodė tinkamas labiau biurokratui, o ne prezidentui.
Savo ruožtu Rytų Europos studijų centro analitikas Marius Laurinavičius prezidentės pranešimą vadina vienu stipriausių per penkerius kadencijos metus.
„Mano vertinimu, tai viena stipriausių prezidentės kalbų. (…) Jis iš tikrųjų buvo sukonstruotas taip, kad apžvelgtų bendrąją Lietuvos saugumo situaciją ir ko jai reikia. Bent jau sukonstravimo požiūriu jis atitiko mano lūkesčius“, - Lietuvos televizijos eteryje sakė M. Laurinavičius.
A. Bumblauskas: pagaliau paaiškėjo, kas mūsų sąjungininkai
Savo ruožtu istorikas Alfredas Bumblauskas teigė besidžiaugiantis, kad pranešime bent buvo paminėta Lenkija, nors iš tiesų prezidentė tik užsiminė, kad kilus tiesioginei grėsmei kaimynai – lenkai, lietuviai, latviai, estai – suvienijo pastangas saugumui užtikrinti.
Istorikas teigia, kad apskritai Lietuvai reiktų pasiaiškinti, kokiu būdu mūsų šalyje atsiranda jėgos, kurios sugeba kvailai draskyti santykius su Lenkija. Tarp tų jėgų jis paminėjo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininką Valdemarą Tomaševskį.
„Jis yra mūsų pačių pagimdytas . Dar prieš penkerius metus jo balsas buvo nulinis. 1999 m., kai jis nepriėmė ordino iš prezidento Aleksandro Kwasniewskio, visiems buvo šokas, jis buvo išsišokėlis, o dabar kažkokiu būdu iš išsišokėlio jis tapo pretendentu į prezidentus“, - piktinosi A. Bumblauskas.
Pasigedo D. Grybauskaitės lyderystės
M. Laurinavičius teigiamai įvertino D. Grybauskaitės dėmesį informaciniams kariams, ypač šiuolaikiniame kontekste, tačiau jam pritrūko konkretumo gynybos srityje.
Jis taip pat pakartojo anksčiau išsakytas mintis, kad nesupranta, kodėl reikia keisti politinių partijų susitarimą dėl gynybos finansavimo, kai ir ankstesniuose susitarimuose buvo deklaruojamas siekis priartėti prie 2 proc. finansavimo gynybai.
Tačiau M. Laurinavičius pabrėžė, kad D. Grybauskaitės pranešimas net nelygintinas su Estijos prezidento Toomo Hendriko Ilveso žodžiais, kuriuos jis pasakė vasario pabaigoje.
„Jis pasakė vieną svarbų dalyką, kad saugumas mūsų regione priklauso tiek nuo mūsų partnerio pasiryžimo mus ginti, tiek nuo mūsų pačių pastangų ir įdedamo darbo. Tai, ką pasakė prezidentė, kad mes tikimės, jos mus apgins NATO. Šitame pranešime aš nematau, ką mes padarysime patys jau šiandien“, - aiškino M. Laurinavičius.
Analitikas pridūrė, kad Lietuvos santykiai su Lenkija yra labai blogi, o santykiai su Baltijos šalimis nėra tokie, kad juos būtų galima pavadinti strategine partneryste.
„Lenkijos vaidmuo absoliučiai nepaminėtas, bet aš turiu priminti, kad net jei kalbame apie tuos pačius NATO gynybos planus, tai juose Lenkijos vaidmuo esminis. Todėl reikia turėti tą galvoje“, - sakė M. Laurinavičius, pripažindamas, kad prasti santykiai su Lenkija yra abiejų šalių kaltė.
M. Laurinavičius sako apskritai pasigendantis prezidentės lyderystės visos Lietuvos saugumui svarbiausiuose klausimuose.
A. Krupavičius: nenustebino
A. Krupavičius pabrėžia, kad pranešime neatsitiktinai į pirmąsias pozicijas šovė užsienio politika ir tarptautinis saugumas, nes Rusijai okupavus ir aneksavus Krymą pasikeitė bendra aplinka.
„Bet tai padiktavo išorės aplinkybės. Tai nėra prezidentės nuopelnai, tiesiog prezidentė adekvačiai reaguoja“, - sako politologas.
Jis pastebi, kad pagal trukmę šis pranešimas, ko gero, buvo pats ilgiausias.
„Ar prezidentė nustebino? Tikrai nenustebino. Iš esmės to buvo galima laukti, kad ji kalbės apie Europos Sąjungos, NATO vaidmenį, bandys įkvėpti patriotizmo ir pasitikėjimo piliečiams dabartinėje situacijoje. Kitos temos, apie kurias ji kalbėjo, sakyčiau, įprastos arba tradicinės – energetinis saugumas, oligarchai, teismų sistema, trumpai apie kultūrą, šiek tiek apie ekonomiką ir inovacijas. Temų meniu buvo galima prognozuoti“, - sakė A. Krupavičius.
Kodėl ėmėsi kritikos prieš G. Griną ir D. Valį?
A. Krupavičius taip pat atkreipė dėmesį, kad kritikuodama Valstybės saugumo departamentą (VSD), kurio vadovą pati skiria Seimo pritarimu, prezidentė buvo nuosaikesnė nei anksčiau.
Kalbėdamas apie kritiką generaliniam prokurorui Dariui Valiui, A. Krupavičius pastebėjo, kad prezidentė tik prieš rinkimus pastebėjo, jog „karalius nuogas“, nors tai esą kur kas anksčiau matė ir politikai, ir visuomenė.
„Kai prezidentė pradeda pripažinti, kad galbūt „karalius nuogas“, bet dar taip neužtikrintai, tai, manau, yra gerokai per vėlai. Tai reikėjo daryti kur kas anksčiau“, - sakė A. Krupavičius.
Politologas sako, kad tokį prezidentės elgesį jis aiškintų rinkimais – generalinis prokuroras rinkimų kampanijoje gali būti vienas iš taikinių. Prezidentė gali būti kritikuojama dėl jo paskyrimo, todėl, anot A. Krupavičiaus, ji užsiima savotiška prevencija.
R. Lopata, kalbėdamas apie kritiką VSD ir generaliniam prokurorui, teigė manantis, kad jeigu šalies vadovė padarė biurokratus priklausomus nuo savęs, tai vėliau turėtų juos ginti, o ne kritikuoti.
„Kitaip tariant, dabar tai tampa žaidimų objektu. Prezidentė tarsi galvojo, kad jie patikimi, o staiga, jie nepatikimi ir per tą galima rinkti reitingo taškus“, - sakė politologas.
