Tačiau akivaizdu, kad esama ir kitokių paskatų „perkrauti“ santykius, rašo „Lietuvos žinios“. 

Lenkijos Seimo pirmininko pavaduotojo Cezary Grabarczyko vadovaujama delegacija antradienį lankėsi Lietuvoje. Vizito metu C. Grabarczykas išsakė viltį, jog „nors Lietuvos lenkų situacijoje trūksta lūžio“, jis neatmeta galimybės, jog „artimiausiu metu padėtis pasikeis“. Seimo vicepirmininko Gedimino Kirkilo teigimu, šis vizitas „rodo, kad mūsų parlamentiniai ryšiai, kurie, reikia pripažinti, buvo šiek tiek apmirę, aktyvėja“, - sakė G.Kirkilas.

Politologas Raimundas Lopata įžvelgia, kad dvišaliai Lietuvos ir Lenkijos santykiai tapo dinamiškesni. Šį suintenstyvėjimą lėmė išorės veiksniai – paaštrėjusi situacija Rytų Europoje. Pasak R. Lopatos, viena iš priežasčių, kodėl santykiai su kaimynine valstybe buvo atšalę yra tai, jog formaliai nesugebėta rasti sprendimų dėl lenkų tautinės mažumos Lietuvoje klausimų. Panaši situacija ir Lenkijoje – šioje šalyje taip pat buvo problemų su lietuvių tautine mažuma.  Taip pat, politologo nuomone, prie santykių atšalimo prisidėjo oficialiojo Vilniaus bandymas noras orientuotis į Šiaurę. „Santykiai su Šiaurės Europa svarbūs, bet ne tokie svarbūs kaip su Lenkija. Visų pirma su jos pagalba apčiuopiame savo struktūrinės galios padidėjimą. Regioninės valstybės koncepcija gimė būtent iš strateginės partnerystės su Lenkija, o ne su Šiaurės valstybėmis“, - teigė R. Lopata.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Mindaugas Jurkynas sako, kad Lietuvos ir Lenkijos santykiai „yra laukimo būsenos“. Ji prasidėjo, kai mūsų šalies užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius atsiprašė už tam tikrus buvusios Vyriausybės veiklos aspektus. Tačiau realių postūmių paskui taip ir nebuvo. 

M. Jurkyno teigimu, pavardžių, gatvių pavadinimų rašybos klausimai iki šiol nepasistūmėję tiek, kad galėtume sakyti, jog lenkų kilmės Lietuvos piliečių padėtis yra pagerėjusi. Iš Lenkijos taip pat būta dalykų, neprisidedančių prie dvišalių santykių gerinimo. M. Jurkynas išskyrė R. Sikorskio reakcijas, kurios „dažnai būna ant ribos“. Kategoriški jo pareiškimai Lietuvos atžvilgiu sulaukia neigiamų atgarsių mūsų šalies visuomenėje.