Tai buvo paskutinė diena, kai referendumas teisiškai galėjo būti paskelbtas kartu su rinkimais į Europos Parlamentą (EP). Tačiau referendumo iniciatorių viltys sudužo dar prieš posėdžio pradžią.
Pagal įstatymą, referendumas gali būti organizuojamas ne anksčiau kaip 2 mėnesiai po Seimo sprendimo jį skelbti. Antradienį, kovo 25 d., buvo likę lygiai du mėnesiai iki EP rinkimų. Užregistruotas net ne vienas siūlymas nustatyti būtent tokią referendumo datą, kokios reikalauja jo šalininkai: gegužės 25 d. Tokius pasiūlymus Seimui pateikė Mišrios Seimo narių grupės atstovai bei būrys „darbiečių“.
Tačiau dar prieš posėdį Seimo seniūnų sueiga patikslino darbotvarkę, išbraukdama šį klausimą. Tai reiškia, kad teisinių galimybių referendumą surengti su EP rinkimais nebelieka.
Reikalavo sugrąžinti referendumą į darbotvarkę
Sprendimo šiuo klausimu iki antradienio dar nebuvo priėmęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
Posėdžio pradžioje Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Rima Baškenienė pareikalavo sugrąžinti klausimą į darbotvarkę – esą Teisės ir teisėtvarkos komitetas galėtų klausimą apsvarstyti per pietų pertrauką.
„Po procedūriniais dalykais mes neturėtume rodyti nepagarbos mūsų žmonėms“, - piktinosi R. Baškienė.
Ją palaikė ir Kaimo reikalų komiteto vadovas, „darbietis“ Saulius Bucevičius, o taip pat – „Drąsos kelio“ atstovė Aurelija Stancikienė bei „tvarkiečių“ seniūnas Petras Gražulis.
Už R. Baškienės siūlymą grąžinti referendumą į darbotvarkę balsavo 41 Seimo narys, prieš – 29, susilaikė 48. Taigi referendumas į darbotvarkę negrįžo.
Tuo tarpu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, socialdemokratas Julius Sabatauskas DELFI teigė, kad jo vadovaujamas komitetas siūlymo dėl referendumo neįvertino dėl labai paprastos priežasties: sprendimo praėjusią savaitę nepriėmė Kaimo reikalų komitetas, vadovajamas S. Bucevičiaus.
„Būtume arba penktadienį, arba – blogiausiu atveju – vakar sušaukę posėdį“, - sakė J. Sabatauskas.
Kaimo reikalų komitetas referendumo klausimą įvertino tik antradienį ryte, prieš Seimo posėdį.
Plojimai A. Stancikienei ir V. Uspaskichui
Seimo posėdį balkone virš salės stebėjo gausus būrys referendumo šalininkų. Jie su nepasitenkinimu sutiko sprendimą negrąžinti klausimo į darbotvarkę, o aplodismentais palydėjo už referendumą gegužės 25 d. pasisakiusius parlamentarus.
Seimo sprendimą palikti klausimą už darbotvarkės ribų kritikavo A. Stancikienė, Povilas Urbšys bei Darbo partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas. Visus juos žiūrovai palydėjo plojimais.
Tiesa, nei aplodismentai, nei pasipiktinimo šūksniai Seimo sprendimo pakeisti negalėjo.
Apžvalgininkai kone vieningai tvirtina, kad referendumą rengiant atskirai nuo rinkimų iš esmės neįmanoma į jį pritraukti pusės visų balso teisę turinčių piliečių. O tokiu atveju referendumas laikomas neįvykusiu.
Seniūnų sueiga referendumo klausimą pašalino dėl techninių priežasčių.