Taip teigia Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos patarėjas viešiesiems ryšiams Valdas Dambrava.
Deja, pripažįsta specialistas, tirti diskriminacinio pobūdžio darbo skelbimus elektroninėje erdvėje sudėtinga, nes tokie skelbimai gali būti bet kada išimami.
Problema ir tai, kad tarnyba fiziškai nepajėgi kontroliuoti darbo skelbimų turinio internete.
V. Dambrava apgailestauja, kad dalies darbdavių mentalitetas toks, kad jie leidžia sau žeminti ieškančiuosius darbo.
„Ypač dažnai diskriminuojami vyresnio amžiaus žmonės. Darbdaviai skelbimuose nurodo pageidaujamą darbuotojo amžių, taip užkirsdami kelią vyresniam žmogui dalyvauti konkurse“, – „Sekundei“ teigė jis.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba neseniai pradėjo tyrimą dėl galimos diskriminacijos darbo skelbime, kuriame dėvėtų rūbų rūšiuotojos darbas siūlomas „jaunai, energingai, komunikabiliai moteriškei; privalumas – stabili šeiminė padėtis (santuoka, užaugę vaikučiai)“.
Darbdavys kandidatei kelia ir kitų reikalavimų: vikrumo, atidumo, kruopštumo, pastovumo, amžiaus.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovo V. Dambravos teigimu, skelbimuose priimti į darbą, valstybės tarnybą arba mokytis draudžiama nurodyti reikalavimus, suteikiančius pirmenybę lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu. Tačiau darbo skelbimai, kuriuose pareigybės nurodytos vyriškosios giminės daiktavardžiais, nėra įstatymų pažeidimas, nes taip reikalauja Valstybinė lietuvių kalbos komisija.
V. Dambrava neneigia: tam tikrais atvejais darbo skelbimuose nurodoma pageidaujama kandidato lytis nelaikoma diskriminacija, kai siūlomas darbas yra specifinis, kai jį atlikti gali tik konkrečios lyties asmuo.
Tokie skelbimai leistini, jei, pavyzdžiui, oro uosto apsaugos komandai reikėtų asmens patikrą atliekančių moterų, nes vyrų jie turi pakankamai, o moterų trūksta. Kaip žinoma, moterys keleivės turi teisę būti patikrintos tos pačios lyties apsaugos darbuotojų.
Teatrai neretai ieško darbuotojų konkretiems vaidmenims atlikti ir skelbimuose nurodo kandidato pageidaujamą lytį.
„Kiekvienu atveju darbdaviai savo reikalavimus turėtų pagrįsti“, – pabrėžia V. Dambrava.
Siekia išplėsti sąrašą
Dabar Lietuvoje diskriminacija draudžiama dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos.
Pasak V. Dambravos, įstatymais nėra įtvirtintas draudimas diskriminuoti dėl fizinės išvaizdos, gyvenamosios vietos ar šeiminės padėties.
Todėl darbdaviai neretai kelia reikalavimų darbuotojų fizinei išvaizdai. Pavyzdžiui, nurodo, kad ieško respektabilios, malonios, reprezentatyvios išvaizdos žmogaus. Teisine prasme tokie skelbimai nėra įstatymų pažeidimai, nors moraliai jie žmogų ir diskriminuoja.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba atkreipė dėmesį, kad kartais darbuotojai kandidatams kelia ir gyvenamosios vietos reikalavimų. Tarkime, siūlo darbo vairuotojui, gyvenančiam konkrečiame mieste arba konkrečiame priemiestyje.
„Koks darbdaviui skirtumas, kur darbuotojas gyvena, jeigu pastarajam nėra problemų važinėti į darbą ir didesnius atstumus?“ – darbdavių sąlygomis stebėjosi pašnekovas.
V. Dambrava sako, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba metiniuose pranešimuose siūlo išvaizdą ir gyvenamąją vietą įtraukti kaip diskriminacijos faktorius.
Patarėjo viešiesiems ryšiams teigimu, darbo skelbimuose dominuoja neteisėti reikalavimai dėl amžiaus bei lyties. Pavyzdžiui, darbdaviai ieško sekretorės moters, vadybininko, personalo vadovo vyro ir panašiai. Prie reikalavimų dar nurodomas ir amžiaus cenzas.
Beje, dabar darbdaviai jau „nuleido amžiaus kartelę“: prieš dešimtmetį ar pusantro 35-erių metų darbuotojai jau būdavo nelabai pageidaujami, o dabar darbdaviai raukosi prieš vyresnius kaip 45 metai darbuotojus.
Priešpensinio amžiaus darbuotojai, išskyrus tam tikrų profesijų atstovus, turinčius specifinių kompetencijų, yra „nurašyti“. Jiems susirasti darbą labai sunku.
Palyginti retai keliami reikalavimai darbuotojo tautybei, kalbai. V. Dambrava prisiminė, kad paskutinis skundas dėl kalbos tirtas prieš kelerius metus. Vilniaus rajono savivaldybė dirbti šiame regione ieškojo asmens, mokančio vietinę lenkų kalbą.
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad tam tikrais atvejais reikalavimai dėl užsienio kalbos mokėjimo irgi gali būti laikomi diskriminuojamojo pobūdžio. Pavyzdžiui, iš valytojos, kuri darbe tikrai nebendraus su užsieniečiais, reikalaujama mokėti anglų arba vokiečių kalbą.
V. Dambravos teigimu, diskriminacijos faktorių sąrašas kartkartėmis papildomas vis naujais punktais.
2005 metais buvo įtrauktas punktas dėl lyties, po trejų metų – dėl socialinės padėties, nes padaugėjo skelbimų, kuriuose darbdaviai darbuotojui kėlė reikalavimą ne tik turėti atitinkamą specialybę, bet ir būti baigusiems vadinamąją prestižinę mokymo įstaigą. Pavyzdžiui, ieškantieji teisininkų pageidavo, kad šie būtų baigę Vilniaus universitetą.
Tarp pageidavimų – asmeninės savybės
Panevėžio darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Audronė Biguzienė sako, kad apie laisvas darbo vietas Darbo biržą informuojantys darbdaviai gerai žino, kokiais aspektais negali diskriminuoti darbuotojų, ir nesiunčia bei patys nededa diskriminuojančių skelbimų.
„Tokių dalykų pasitaikydavo prieš dešimt ar daugiau metų. Dabar šalia profesinių reikalavimų nurodo nebent pageidavimus dėl kandidato asmeninių savybių: gebėjimo pritapti prie kolektyvo, komunikabilumo, noro mokytis ir panašiai“, – „Sekundei“ teigė pavaduotoja.