„Kaip atrodė Kovo 11-oji diena šiemet Vilniuje? Šventos mišios, iškilmingas minėjimas kviestiniams svečiams, kamerinis koncertas ir vienas didelis koncertas piliečiams. Kaip ji atrodė mokyklose? Iškeliama vėliava, nuskamba himnas, kalba direktorius ar savivaldybės atstovas, padainuoja mergaičių choras, sutrumpinamos pamokos ir lėkite vaikai namo“, - susirinkusius į forumą provokavo Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentas Mantas Zakarka.
Pasak jo, svarbu atrasti naujas patriotiškumo formas, kurios būtų artimos jaunimui. Jos turėtų vienyti, o ne skaldyti.
Reaguodami į jo mintis Gedimino bokšte susirinkę filosofai, dalininkai, muzikantai, verslininkai ir visuomenininkai valstybines šventes siūlė švęsti į visus miestus išplintančia eisena, prisipažįstant meilę Lietuvai socialiniame tinkle, trispalviais fejerverkais, paleistais Kovo 11-osios akto priėmimo valandą, atsigręžiant į muziejus ir atsimenant istorines datas.
Siūlė ir grįžti į viduramžius, ir atjungti elektrą
„Tam, kad žmonės susivienytų, turi būti bendra veikla. Turime tris dideles šventes – Kovo 11-ąją, Vasario 16-ąją ir Liepos 6-ąją. Norėtume, kad per tas šventes atsirastų tam tikras aprangos kodas – visi savaip interpretuotų Trispalvę. Galima įsisegti vėliavėlę, galima nuo kojų iki galvos apsirengti geltonai. Galėtų vykti ir tam tikras paradas, kuriame parodytume tai, kuo galime didžiuotis. Gal tai skamba ir kiek postsovietiškai, tačiau kodėl nepasididžiuoti ir tais dviem lėktuvais, kuriuos Lietuva turi, ir tankais, jei juos atlaikys Gedimino prospekto plytelės“, - šmaikštavo dainininkas ir prodiuseris Viktoras Diawara.
Jis taip pat siūlė valstybines šventes paminėti surengiant bendruomenės pietus, organizuojant Lietuvos himno variacijų koncertą, protmūšius ir net atjungiant elektrą – tam, kad žmonės pradėtų bendrauti.
„Man atrodo, kad mums reikia konceptualizuoti savo šventes, nes jų yra daug ir jos visos suvienodėja ir yra švenčiamos pagal vieną šabloną. Liepos 6-oji turėtų būti istorinės atminties šventė. Turėtume koncentruotis į savo istoriją ir su tuo susijusį romantišką smagumą – visi galime tapti kunigaikščiais, organizuoti turnyrus, amatų muges ir šernų kepimą. Vasario 16-ąją mes atkūrėme valstybę. Tai turėtų tapti tapatybės ir lietuvybės švente. Kovo 11-oji turėtų būti laisvės švente – diena, kai viskas galima. Pavyzdžiui, įvairiausios alternatyvos, koncertai, parodos. Tą dieną galima būtų atleisti visus prisipažinimus ir išsakyti baimes“, - savo idėjas pristatė Algirdas Kaušpėdas.
Papročiais turime žaisti
Etnologas Libertas Klimka pabrėžė, kad bet kuris tautiškumas ir tautybė susideda iš trijų svarbiausių sudedamųjų dalių: gimtosios kalbos, istorinės atminties ir tradicijų, kitaip vadinamų papročiais. Visos šios dalys turi būti palaikomos švenčių metu.
„Šventės reikalingos tam, kad tauta pajustų savo bendrumą. Kai ant bokšto pirmą kartą pakilo trispalvė, pusė aikštės verkė. Tuomet mes visi buvome vieninga tauta. Gyvenome vienu jausmus“, - prisiminė etnologas.
Pasak jo, pats žodis šventė gali būti traktuojamas dvejopai. Visų pirma, tai kažkas švento – ritualas, apeiga, kuri turi jaudinti ne tik protą, bet ir sielą. Antroji prasmė – šventimas. Tai nuoroda į pramogą, atsipalaidavimą ir linksmą pabuvimą kartu.
„Manau, kad ateities Europa bus daugiakultūrė tarsi pieva paupyje, kurioje – šimtai žiedų, o kiekvienas iš jų yra skirtingos išvaizdos ir kvapo. Europos Sąjunga neniveliuoja kultūrų, palaiko mūsų savitumą ir turime tuo pasinaudoti. Mūsų žemė ypatinga visos Europos kontekste tuo, kad baltai ir visi lietuviai čia gimė, mūsų genai iš šios žemės maitinosi tūkstančius metų ir tikrai neturime to pamiršti“, - pasakojo L. Klimka.
„Senosios baltų religijos ritualai per 600 metų keitėsi ir nyko, tačiau šiandien turime papročius, kuriais galime žaisti. Tas žaidimas gali išugdyti tautiškai nusiteikusį pilietį, kas ir yra mūsų siekiamybė“, - patikino L. Klimka.
„Misija Lietuva“ - Labdaros ir paramos fondo „Jauniems“, Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos bei „ „Gjensidige“ draudimo bendrovės inicijuotas projektas, skirtas atrasti, kaip kiekvienas iš mūsų norėtų, ir svarbiausia – galėtų, švęsti valstybines šventes. Daugiau siūlymų galima rasti projekte „Misija Lietuva“.
