Socialdemokratai lieka populiariausia šalies politine jėga, tačiau jų persvara prieš artimiausius konkurentus nebėra tokia triuškinanti: koalicijos partnerius sparčiai vejasi „Tvarka ir teisingumas“. Socdemų lyderis Algirdas Butkevičius taip pat patiria reitingų nuosmukį, kaip ir jo vadovaujama Vyriausybė.
„Tvarkiečiai“ – dvigubai populiaresni nei prieš metus
DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ vasarį atlikta apklausa parodė, kad Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) išlieka neabejotina reitingų lydere, tačiau ją sparčiai vejasi „Tvarka ir teisingumas“.
Už Rolando Pakso partiją vasarį balsuoti norėjo kiek daugiau nei 14 proc. respondentų – 3,4 procentinio punkto daugiau nei sausį. O palyginti su analogiška apklausa, atlikta pernai sausį, „tvarkiečių“ populiarumas išaugęs dvigubai.
Pernai sausį „Tvarka ir teisingumas“ su 7 proc. respondentų palaikymu partijų reitinge rikiavosi tik ketvirtojoje vietoje, nusileisdama Darbo partijai (12,9 proc.) ir konservatoriams (7,5 proc.). Dabar situacija kardinaliai pasikeitusi. Po pertraukos konservatorius aplenkusius „darbiečius“ „Tvarka ir teisingumas“ lenkia 6 procentiniais punktais, konservatorius – 6,6 procentinio punkto.
| Už kokią partiją ar politinį judėjimą balsuotumėte, jei rinkimai į Seimą vyktų artimiausią sekmadienį? (proc.) | Vasaris | Sausis | Pokytis |
| Socialdemokratų partiją | 22.6 | 23.8 | -1.2 |
| Partiją Tvarka ir teisingumas | 14.1 | 10.7 | +3.4 |
| Darbo partiją | 8.1 | 5.9 | +2.2 |
| Tėvynės sąjungą - krikščionis demokratus | 7.5 | 8.3 | -0.8 |
| Liberalų sąjūdį | 6.2 | 6.0 | +0.2 |
| Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą | 3.7 | 4.7 | -1.0 |
| Lenkų rinkimų akciją | 3.0 | 2.9 | +0.1 |
| Sąjungą TAIP | 2.2 | 2.0 | +0.2 |
| Kitą partiją | 0.7 | 1.9 | |
| Nebalsuočiau | 16.0 | 19.5 | |
| Nežino / neatsakė | 15.9 | 14.3 | |
| Iš viso: | 100 | 100 |
V. Dumbliauskas: „tvarkiečiai“ šluojasi protesto balsus
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas politologas Vytautas Dumbliauskas DELFI teigė įžvelgiantis kelias pagrindines „tvarkiečių“ renesanso priežastis.
Pirmoji – pagal elektoratą „tvarkiečiams“ giminingos Darbo partijos pasitraukimas į antrą planą bei „Tvarkos ir teisingumo“ lyderio R. Pakso afišavimasis nesėkmingai siekiant galimybės kandidatuoti prezidento rinkimuose.
„Vienas spėjimas būtų Darbo partijos ir Viktoro Uspaskicho pasitraukimas į šešėlį. O kitas veiksnys – paties R. Pakso labai aktyvus veikimas prezidento rinkimų „trileryje“. Jis maksimaliai išnaudojo situaciją, kad jam neleidžia balotiruotis. Manau, jis viską daro gerai ir sutelkia dėmesį savo adresu. O jis ir partija – tai neatskiriami dalykai. „Tvarkos ir teisingumo“ partija be R. Pakso, manau, sunkiai įsivaizduojama“, - kalbėjo V. Dumbliauskas.
Politologas primena, kad visai neseniai R. Paksas buvo antras ir tarp populiariausių pretendentų į prezidento postą. Tiesa, čia gajos dvi sąmokslo teorijos.
Pirmoji, afišuojama paties R. Pakso: esą Seime užkirstas kelias jo kandidatavimui, mat dešinieji pabūgo „tvarkiečių“ lyderio konkurencijos Daliai Grybauskaitei. Antroji – kad kandidatuoti nenori pats R. Paksas, mat pralaimėti prezidento rinkimai smarkiai pakirstų jo politinį svorį, net jeigu „tvarkiečių“ lyderis liktų antras.
Pasak jo, prie „tvarkiečių“ reitingų augimo veikiausiai prisidėjo ir R. Pakso bei jo bendražygių pasisakymai už referendumą dėl žemės nepardavimo užsieniečiams, o taip pat – garsios „Tvarkos ir teisingumo“ lyderių dvejonės dėl euro įvedimo.
„Jie čia pasisako taip, kaip norėtų girdėti referendumo organizatoriai. Apeliuoja į publiką, kuri bijo to žemės pardavimo ir euro. Bet manau, kad čia nėra pagrindinis veiksnys. 300 tūkst. žmonių pasirašė už referendumą – bet tai yra Darbo partijos elektoratas su trupučiu. O rinkėjų tai yra 2,5 mln.“, - sakė V. Dumbliauskas.
Smūgis A. Butkevičiaus reitingams
Vasarį taip pat užfiksuotas gana didelis premjero A. Butkevičiaus populiarumo sumažėjimas. Jis tebėra neabejotinas lyderis tarp politikų, kuriuos gyventojai laiko tinkamiausiais užimti Vyriausybės vadovo kėdę, tačiau palaikymas A. Butkevičiui pastebimai sumenko.
Sausį LSDP lyderį geriausiu galimi premjeru laikė beveik 32 proc. apklaustųjų, vasarį – 27,3 proc.
Tai žemiausias A. Butkevičiaus reitingas per daugiau nei metus. Paskutinįsyk palaikymas LSDP lyderiui šiame reitinge žemiau 30 proc. buvo kritęs pernai vasarą – tada geriausiu galimu premjeru jį laikė beveik 29 proc. respondentų.
Pernai sausį A. Butkevičių tinkamiausiu politiku premjero pareigoms laikė 30,3 proc. apklaustų gyventojų, vasarį – 36,6 proc., kovą – 38,2 proc. Likusį laiką premjeras galėjo džiaugtis daugmaž stabiliu palaikymu: jo galimybėmis vadovauti Vyriausybei pasitikėjo apie trečdalis respondentų.
| Jūsų nuomone, kuris politikas ar visuomenės veikėjas geriausiai tiktų užimti Ministro Pirmininko pareigas? (proc.) TOP 10 | Vasaris | Sausis | Pokytis | |
| 1 | A. Butkevičius | 27.3 | 31.9 | -4.6 |
| 2 | I. Degutienė | 5.1 | 4.5 | +0.6 |
| 3 | V. Mazuronis | 4.9 | 5.1 | -0.2 |
| 4 | V. Uspaskichas | 4.6 | 1.6 | +3.0 |
| 5 | R. Paksas | 4.2 | 3.9 | +0.3 |
| 6 | V. Blinkevičiūtė | 3.7 | 2.7 | +1.0 |
| 7 | Z. Balčytis | 3.6 | 2.6 | +1.0 |
| 8 | A. Kubilius | 3.5 | 4.0 | -0.5 |
| 9 | A. Zuokas | 3.2 | 2.0 | +1.2 |
| 10 | E. Masiulis | 3.0 | 2.2 | +0.8 |
A. Butkevičiaus reitingai ilgą laiką pasižymėjo savotišku imunitetu jo vadovaujamos Vyriausybės populiarumo nuosmukiui. Jei Vyriausybės darbo vertinimas jau maždaug pusmetį prastėja, jos vadovo reitingams tai neatsiliepia. Panašu, kad šis periodas baigėsi.
Na, o Vyriausybės reitingai toliau smunka. „Spinter tyrimų“ duomenimis, daugiau ar mažiau teigiamai Ministrų kabineto darbą vasarį vertino 31,3 proc. gyventojų – 4 procentiniais punktais mažiau nei sausį. Dar pernai rugsėjį šis rodiklis viršijo 40 proc., o lygiai prieš metus, pernai kovą, teigiamą balą A. Butkevičiaus Vyriausybei rašė 46,6 proc. respodentų.
Neigiamai ar griežtai neigiamai Vyriausybės darbą vasarį vertino 57,3 apklaustųjų – 3,8 procentinio punkto daugiau nei sausį ir 10,7 proc. daugiau nei pernai rugsėjį.
| Kaip Jūs vertinate dabartinės Vyriausybės veiklą? (proc.) | Vasaris | Sausis |
| Teigiamai | 1.8 | 2.7 |
| Greičiau teigiamai | 29.3 | 32.6 |
| Greičiau neigiamai | 30.7 | 32.9 |
| Neigiamai | 26.6 | 20.6 |
| Nežino / neatsakė | 11.6 | 11.2 |
| Iš viso: | 100 | 100 |
Nuosmukio priežastys – nepateisintos viltys ir kalbos apie naujus mokesčius?
Anot V. Dumbliausko, A. Butkevičiaus ir Vyriausybės reitingų nuosmukį pirmiausiai sąlygoja nepateisinti lūkesčiai.
„Matyt, baigėsi viltys. 2012 m. buvo rinkimai. Visus 2013-uosius metus tos viltys laikėsi. Jos turėjo kažkada baigtis. Mes nematome ypatingų šios Vyriausybės nuopelnų. Galbūt nuopelnas – tai, kad jie neskubėjo nieko drastiškai priiminėti. Bet kai prakalbo apie automobilių mokestį, apie akcizus, galų gale pensijos – nedėkinga situacija“, - teigė politologas.
Pasak jo, visas ekonominių pasvarstymų kokteilis – pensijų kompensavimas keliant mokesčius, užuominos apie automobilių mokesčio įvedimą bei alkoholio akcizų kėlimą – negalėjo neatsiliepti A. Butkevičiaus ir jo vadovaujamos Vyriausybės vertinimams.
„Kodėl vienai socialinei grupei turi būti kompensuojama? Jiems (pensininkams – DELFI) krizės nebuvo, taip išeina? Kažkoks absurdas. Krizė buvo visiems, žmonės neteko darbų, neteko verslų, atlyginimus visiems sumažino. (…) Mums dar neatstatė tų atlyginimų, o pensininkams atstatė pensijas ir dar kompensuoja. Suprantu, kad ant Vyriausybės pyksta rinkėjai. Automobilių mokestis suerzino visus, tame tarpe – pensininkus, nes jie irgi turi automobilius“, - aiškino MRU docentas.
Pašnekovas prognozuoja, kad A. Butkevičiaus ir Vyriausybės reitingai dugno dar nepasiekė. „Reitingai turėtų kristi toliau. Šita Vyriausybė kol kas nesublizgėjo. Aišku, atpigo šiluma kažkiek“, - teigė V. Dumbliauskas.
Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ šių metų vasario 21- 28 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1002 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 proc.
Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!