Tokiam opozicinėms konservatorių ir liberalų frakcijoms priklausančių keturių parlamentarų pateiktam siūlymui pritarta.
Konservatorių Jurgio Razmos ir Stasio Šedbaro ir liberalų Eligijaus Masiulio ir Gintaro Steponavičiaus pateiktam siūlymui pritarė 40 parlamentarų, prieš balsavo 9 Seimo nariai, susilaikė - 19.
Nutarimas bus svarstomas Seime kovo 27 dieną. Jį dar detaliau nagrinės Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
Kreipimosi iniciatoriams užkliuvo Referendumo įstatymo nuostata, kad Seimui nėra suteikiama teisė spręsti dėl referendumo skelbimo net ir gavus ekspertų grupės išvadą, kad teikiamas tekstas gali neatitikti Konstitucijos. Seimas, pagal Referendumo įstatymą, gali spręsti tik dėl referendumo datos.
Iniciatoriai taip pat pažymi, kad Konstitucijos šešto straipsnio pirmoje dalyje pasakyta, kad Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas, o septinto straipsnio pirmoje dalyje yra įtvirtinta, kad negalioja joks įstatymas ar kitas aktas, priešingas Konstitucijai.
"Gali susidaryti tokia situacija, kad referendumo priimto sprendimo nebus galima įgyvendinti, jei žmonės išreikštų valią keisti konstitucinę nuostatą, kas prieštarautų jau galiojančiam kitam Konstitucijos straipsniui.
Kad neatsitiktų taip, kad bus išleisti pinigai referendumui, išreikšta valia, o po to paaiškės, kad žmonių valios nėra galimybės įgyvendinti, nes tai prieštarauja Konstitucijai, geriau išsiaiškinti prieš apsisprendžiant dėl referendumo paskelbimo", - sakė E. Masiulis Seime pristatydamas nutarimo projektą.
Referendumo galimo suderinamumo su Pagrindiniu šalies įstatymu klausimus analizuos ir ekspertų grupė, kuri buvo sudaryta Seime ketvirtadienį. Darbo grupei vadovaus Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas, jo pavaduotojas bus Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Konstitucinės ir administracinės teisės instituto profesorius Vytautas Sinkevičius.
Darbo grupei taip pat priklausys Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Konstitucinės ir administracinės teisės instituto docentė Inga Daukšienė, to paties universiteto Teisės fakulteto Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės instituto profesorius Ignas Vėgėlė, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros docentas Vaidotas Vaičaitis ir socialinių mokslų daktaras Stasys Stačiokas.
Darbo grupei pavesta išvadą pateikti iki kovo 20 dienos.
Leisti parduoti žemės ūkio paskirties žemę užsieniečiams Lietuva įsipareigojo siekdama narystės Europos Sąjungoje (ES) ir pasirašydama stojimo sutartį. Joje buvo numatytas septynerių metų pereinamasis laikotarpis, leidęs draudimą taikyti iki 2011 metų gegužės. Vėliau Lietuva pasiekė sutarimą su Europos Komisija pratęsti draudimą iki 2014 metų gegužės, primena ELTA.
Tokiam sprendimui nepritarianti iniciatyvinė grupė surinko daugiau nei 300 tūkst. parašų referendumui dėl žemės pardavimo užsieniečiams inicijuoti.
Vyriausioji rinkimų komisija konstatavo, kad įstatymų reikalavimus atitinkančių parašų pakanka ir išsiuntė klausimą į Seimą. Sprendimas buvo apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, bet šis jo nenagrinėjo.