Referendumo rėmėjai ir iniciatyvinės grupės nariai prie Seimo ūžė dar prieš pradedant parlamento posėdį, kurio pirmos pora valandų buvo skirtos Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungai aptarimui. Dešimtys iniciatyvos šalininkų nuo pat posėdžio pradžios įsitaisė ir Seimo posėdžių salės balkone.
Referendumo data praėjusią savaitę aptarta valdančiųjų partijų politinėje taryboje. Ji iniciatyvinės grupės džiuginti neturėtų – Seimui pasiūlyta nustatyti, kad referendumas vyks birželio 29 d. ir nebus „pririštas“ nei prie prezidento, nei prie Europos Parlamento rinkimų.
Apžvalgininkai kone vieningai sutaria, kad tokia data referendumą iš esmės pasmerkia, mat labai vargiai tikėtina, kad atskirai nuo rinkimų, vidury vasaros organizuojamame balsavime dalyvaus pusė visų balso teisę turinčių piliečių. Tokiu atveju, jei prie balsadėžių ateina mažiau nei 50 proc. rinkėjų, referendumas laikomas neįvykusiu.
Tiesa, Mišri Seimo narių grupė bei „Drąsos kelio“ parlamentarai pasiūlė pakeisti datą, referendumą skelbiant daugiau nei mėnesiu anksčiau – gegužės 25 d., kartu su Europos Parlamento rinkimais ir antruoju prezidento rinkimų turu, jeigu jis įvyktų.
Premjeras: politikai negali pažeidinėti įstatymų
Premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius sako, jog referendumą dėl žemės pardavimo draudimo užsieniečiams surengus gegužės 25 dieną, būtų pažeisti įstatymai, ir galiausiai referendumas iš viso įvyktų tik rudenį.
„Politikai negali pažeidinėt Lietuvoj priimtų įstatymų. Mes tikrai gerbiam surinktus parašus ir tuos, kurie surinko parašus, bet jeigu Seimas pažeidinės kai kuriuos teisės aktus, tada referendumas tikriausiai bus organizuojamas tik rudenį, nes tokie priimti Seimo sprendimai būtų apskųsti ir faktiškai nusikeltų šitas klausimas į tolimą ateitį“, - pirmadienį Seime komentuodamas kelių parlamentarų siūlymą ankstinti referendumo datą žurnalistams sakė A.Butkevičius.
Mišrios Seimo narių grupės ir Drąsos kelio frakcijos parlamentarai įregistravo pasiūlymą referendumą dėl žemės rengti gegužės 25 dieną su Europos Parlamento rinkimais, o ne birželio 29-ąją, kaip praėjusią savaitę nutarė valdančiųjų politinė taryba. Premjero teigimu, šis siūlymas prieštarauja įstatyme numatytoms procedūroms.
„Mes labai geranoriškai politinėje taryboje išnagrinėjome šitą klausimą, Seimo statutą, ir teisininkai mums labai aiškiai pasakė - turime laikytis Referendumo įstatymo, po pateikimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas turi pasitelkti ekspertų grupę, ir ta ekspertų grupė per dešimt dienų turi paruošt pasiūlymus, ar tas organizuojamas referendumas neprieštarauja Konstitucijai ir kitiems ES ir Lietuvos teisės aktams, ir tada TTK pristatys Seimui išvadas ir bus tos išvados svarstomos Seime“, - kalbėjo premjeras.
Klausiamas, kaip būtų elgiamasi, jei ekspertai įžvelgtų prieštaravimą Konstitucijai, premjeras atsakė: „Jei prieštarauja, mes turime gerbti Konstituciją“.
Siūlymai iš balkono - skaityti Konstituciją
Pradėjus pateikimo procedūrą, Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė informavo, jog siūloma anksčiau suderinta data – birželio 29 d.
Mišriosios Seimo narių grupės seniūnė Rima Baškienė paklausė L. Graužinienės, ar nebūtų tikslinga referendumą rengti su Europos Parlamento rinkimais. Seimo salės balkone susirinkusi minia tokį siūlymą palydėjo plojimais. Vis dėlto L. Graužinienė neslėpė abejojanti, ar tokiu būdu skubiai surengtas referendumas gali būti „teisiškai nuginčytas“.
Liberalų lyderis Eligijus Masiulis Seimo balkone sukėlė pasipiktinimo audrą. Jis pareiškė, jog taip ir neaišku, ar Seimui „pateikta ar surinkta“ 300 tūkst. parašų. Tokią savo poziciją liberalų lyderis grindė dvejopais Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimais referendumo procedūros pabaigoje. E. Masiulio pasisakymą susirinkusieji palydėjo piktais šūksniais, tačiau čia pat juos drausminti ėmėsi posėdžiui pirmininkaujantis Vydas Gedvilas.
Panašias abejones iškėlęs konservatorių lyderis Andrius Kubilius. Jis pasiūlė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui pirmiausiai įvertinti, ar VRK viską atliko pagal įstatymą, ir tik tada balsuoti dėl referendumo organizavimo.
„Skaityk Konstituciją! Gėda!“ - pasigirdo iš balkono.
Tuo tarpu iniciatyvą palaikęs Petras Gražulis palydėtas plojimais.
Plojimų sulaukė ir L. Graužinienė. Konservatorius Jurgis Razma pasiūlė paprašyti Vyriausybės išvados dėl referendumo. Seimo pirmininkė tokį siūlymą griežtai atmetė – ir sulaukė aplodismentų.
Po pateikimo Seimo nutarimo projektui pritarė 79 Seimo nariai, prieš balsavo 5, susilaikė – 24. Toliau referendumo imasi Seimo komitetai.
R. Baškienė pasiūlė paankstinti projekto svarstymą – ne kovo 25 d., o kovo 18 d. Esą taip būtų galima dar spėti su europarlamento rinkimais. Už tokį Seimo narės siūlymą balsavo 29 parlamentarai, prieš – 67. Taigi svarstymo data lieka nepakitus. J. Razmos siūlymas prašyti Vyriausybės išvados sulaukė 60 Seimo narių palaikymo, prieš balsavo 39 parlamentarai, susilaikė – 13. Taigi Seimas prašo Vyriausybės išvados dėl galimų referendumo pasekmių.
Čia L. Graužinienė pastebėjo, kad paprašius Vyriausybės išvados procesas turi būti stabdomas. V. Gedvilas replikavo, kad procedūra nestoja, o Vyriausybė tiesiog turi pateikti išvadą iki kovo 25. d.
Aktyviausi referendumo šalininkai Seime pasiūlė paankstinti terminą, per kurį ekspertų grupė turi baigti darbą – vietoj kovo 20 d. nustatyti kovo 17 d. Vis dėlto dauguma Seimo narių pasisakė už kovo 20 d. Tokį variantą palaikė 92 Seimo nariai, paankstinti terminą panoro 25 parlamentarai.
Dar vieną pasiūlymą pateikė A. Kubiliui. Jis Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui pasiūlė įvertinti VRK darbo atitikimą įstatymams, parašų skaičių. Už tokį siūlymą balsavo 36 Seimo nariai, prieš – 47, susilaikė 32. Šis A. Kubiliaus siūlymas atmestas, o toks Seimo sprendimas vėlgi palydėtas plojimais.