DELFI užsakymu atlikta apklausa parodė, jog lytiniam švietimui pritartų 90 proc. Gyventojų. Maža to, manoma, kad jis turi būti privalomas. Su tuo dažniau nesutiko moterys, vyresnio amžiaus atstovai, didmiesčių gyventojai.

Ar mokykloje turi būti privalomas lytinis švietimas? (proc.)
Taip 90,2
Ne 9,8
Iš viso: 100

„Kai žmonės apklausose klausiami apie lytinį švietimą, lytiškumo ugdymą ar rengimą šeimai, kyla painiava, nes iš tiesų neaišku, apie ką kalbama: ar reikia sumažinti paauglių nėštumą bei ligų plitimą, ar mažinti paauglių rizikingų lytinių santykių pasirinkimą ar ugdyti jų gebėjimą kurti santykius, bendradarbiauti, atsisakyti mitų, kurių yra gausybė“, - komentuodamas apklausą sakė psichologas Algirdas Petronis.

„DELFI apklausoje žmonių teirautasi, ar apie tai su vaikais turi būti kalbama ir mokykloje. Dauguma teigia, jog taip. Nesvarbu, kaip tai vadinama – lytiniu švietimu, lytiškumo ugdymu ar rengimu šeimai“, - sakė psichologas.

Tačiau koks ugdymas vyksta mokykloje ir ar jo pakanka, ar atliepiama į žmonių norą, kad vaikai būtų pasirengę intymiam gyvenimui? Kaip tai vyksta?

Nėra atskiros pamokos

Pasak A. Petronio, lytiškumo ugdymo programa – integruota. Tai reiškia, kad papildomų valandų lytiniam ugdymui neskiriama, tačiau paaugliams aktualios temos aptariamos kitų ugdomųjų pamokų metu.

Algis Petronis
„Kai yra atskira pamoka – visiems labai aišku. Bet, kiek žinau, tų atskirų pamokų prašo visi: ir folkloristai, ir sveikos gyvensenos fanai, ir saugaus eismo specialistai. Mokiniai ir taip yra perkrauti, todėl atskiros lytiškumo ugdymo pamokos nėra“, - sakė A. Petronis.

Ar integruotas ugdymas efektyvus, jo žodžiais – atviras klausimas.

46,5 proc. DELFI apklausos dalyvių pasisakė už lytinio švietimo integravimą į kitus dalykus, kiek mažiau mano, jog apie lytiškumą ir poros santykius reikia kalbėti atskiroje pamokoje, beveik 12 proc. nežino.

Lytinis švietimas turėtų būti: (proc.)
Integruotas į kitus dalykus 46,5
Atskira pamoka 41,6
Nežinau 11,9
Iš viso: 100

Už lytinio švietimo integravimą į kitus dalykus dažniau pasisako vyresni respondentai. Jaunesniųjų bei aukštesnio išsimokslinimo respondentų nuomone tai turėtų būti atskira pamoka.

Svarbi ne forma, o turinys

Vilniaus arkivyskupijos Šeimos centro vadovui A. Petroniui svarbesnė ne forma, o kokybė: „Tarp mokytojų yra labai puikių specialistų ir žmonių, bet yra ir tokių, kad tėvai nenorėtų jog su jų vaiku kalbėtų apie tokius asmeniškus dalykus. Nes lytiškumo ugdymas nėra elementarios, techninės mūsų vaikams suteikiamos žinios. Tai asmeniška. Kaip apie tai jautriai kalbėti su vaikais, manyčiau, ir yra didžiausia problema“.

Kaip sakė specialistas, galima viską supaprastinti, „dabar tai ir bandoma aktyvinti: įveskime lytinį švietimą, pamokėles su demonstracinėmis priemonėmis ir viskas bus paprasta, visiems viskas aišku“.

„Tačiau ar tai turės naudos? Aš į tai žiūriu skeptiškai, nes nesu tikras, kad padės jaunimui atsakingai rinktis, kurti brandesnius santykius, savo lytiškumą suvokti kaip bendražmogiškų santykių dalį, suprasti, kad per seksualinius santykius atsiskleidžia žmonių emocinis ryšys, kokia tarpusavio įsipareigojimo svarba, pagaliau - kas tai yra meilė“, - komentavo A. Petronis.

Jei bus įvestos tik lytinio švietimo pamokėlės, psichologas nuogąstauja, kad minėti dalykai liks už kadro, „supaprastintas sudėtingų klausimų sprendimas tik sukurs iliuziją, kad kažkas yra išspręsta“.

„Efektyviau orientuotis į mokytojų kvalifikaciją, programas, kuriose atsižvelgiama į visą žmogaus gyvenimo kelią, atsakingo pasirinkimo vertę, santykius šeimoje“, - įsitikinęs A. Petronis.

Jauniausia daktarės Ž. Bumbulienės pacientė pastojo 13 metų

Lietuvos akušerių ir ginekologų draugijos mergaičių ir paauglių ginekologijos sekcijos pirmininkės, Vilniaus universiteto docentės Žanos Bumbulienės praktikoje yra buvusi keturiolikmetė nėščioji, kuri pradėjo laukti dar trylikos.

„Tačiau tai – pavieniai atvejai. Tokie ankstyvi nėštumai nėra tendencija. Nepasakyčiau, kad pas mus būtų labai sudėtinga situacija – nėra taip, kad jaunimas labai anksti pradeda lytinį gyvenimą. Žinoma, yra visokių sluoksnių vaikų, įvairiai jie auklėjami, nuo to dažniausiai ir priklauso pirmųjų lytinių santykių pradžia“, - DELFI sakė gydytoja.

Žana Bumbulienė
Ž. Bumbulienės teigimu, Vilniaus miesto ir rajono mokyklose tarp aštuoniolikmečių buvo vykdyta apklausa. „40 proc. jų jau buvo pradėję lytinius santykius, tačiau dauguma pasisakė už lytinius santykius nuo pilnametystės – 18 metų amžiaus“, - atkreipė dėmesį docentė, pridurdama, jog tarp apklaustųjų pirmųjų lytinių santykių vidurkis siekė 16 metų.

Gydytojos žiniomis, Lietuvoje pirmų lytinių santykių vidurkis yra maždaug 17 metų.

„Mes taip pat moksleivių klausėme, ar jiems pakanka žinių. Vieni mano, kad lytinio švietimo nepakanka, kad jis per daug akcentuoja saugojimą nuo lytinių santykių. O tie, kas pradėjo lytinį gyvenimą, nežino, kokia tai atsakomybė, kaip elgtis – kad gali būti nėštumas, gali susilaukti vaikelio ir ką daryti, kad to nebūtų, jei jau pradėjai lytinius santykius“, - atkreipė dėmesį mergaičių ir paauglių ginekologijos sekcijos pirmininkė.

Pasak docentės Ž. Bumbulienės, niekas nesiginčija, kad per ankstyvas lytinis gyvenimas nėra gerai: „Kuo vėliau žmonės pradės, tuo kiekvienam bus geriau. Bet jeigu jaunuoliai jau pradėjo intymų gyvenimą, turi žinoti, kaip apsisaugoti, nes nė vienas jų neplanuoja pirmus lytinius santykius susieti su nėštumu“.

Per griežtas požiūris apsunkina paauglių gyvenimą

Gydytojos nuomone, per griežtas visuomenės požiūris į paauglių lytinius santykius apsunkina jiems gyvenimą.

„Tačiau akcentuočiau ne liberalumą, o kad lytinius santykius pradėjusiems jaunuoliams trūksta informacijos. Reikia, kad jie pagal savo amžių gautų reikiamų žinių ir tada patys spręstų – pradėti lytinį gyvenimą ar nepradėti. Tas žinojimas gal jų sprendimo nepaveiks, bet tie, kurie ryžtasi pradėti santykius, bent jau žinos, kaip apsisaugoti nuo lytiškai plintančių ligų, kaip apsisaugoti nuo nėštumo“, - mano vaikų ir paauglių gydytoja ginekologė.

Docentės žodžiais, pas mus nėra didelio nepilnamečių abortų skaičiaus, bet vis dėlto, jis išlieka, tad „norisi jaunimą nuo to apsaugoti, nes abortas – didžiulė žala organizmui“.

„Užkimba“ draugėms, kaimynėms, bet mane tai aplenks

Daktarė Ž. Bumbulienė minėjo nežinia iš kur tarp paauglių paplitusius mitus, kad pirmųjų lytinių santykių metu neįmanoma pastoti, kad „kažkaip bus“, „užkimba draugėms, kaimynėms, man taip neatsitiks“.

Paklausta, kokiais mitais apie paauglius ir jų seksualinį gyvenimą vadovaujasi suaugusieji, gydytoja sakė, jog vienas iš populiariausių, kad anksti lytinį gyvenimą pradeda tik žemesnių socialinių sluoksnių vaikai.

„Neva aš užimu aukštesnias pareigas, uždirbu, todėl mano vaikai anksti nepradės. Tačiau tai – netiesa“, - sakė Ž. Bumbulienė.

mergaitė, paauglė,paauglystė, mergina, draugė
Dar viena gydytojos minėta suaugusiųjų klaida – griežtai laikyti vaikus, niekur jų neleisti, nieko neaiškinti, tikint, kad tai apsaugos nuo ankstyvų lytinių santykių.

„Kaip taisyklė, būna atvirkščiai, jaunuoliams norisi tos laisvės, todėl kai giežtai auklėta mergaitė atvažiuoja studijuoti į miestą, pirmas laisvės įkvėpimas baigiasi lytiniais santykiais be apsaugos. Jai atrodo, kad taip iš karto nieko negali įvykti“, - pastebi gydytoja.

Ne retenybė ir niekuo neparemtas tėvų nepasitikėjimas savo vaikais. Kaip pasakojo Ž. Bumbulienė, dažnai būna, kad pas ginekologą tėvai atveda mergaitę, nes įtaria, kad lytiškai gyvena, o pasirodo, kad ne.

Lytinių santykių turėjimas ar neturėjimas – ne medicininė problema

„Būna ir atvirkščiai. Mama netiki, kad jos vaikas gali lytiškai santykiauti, o mergaitė seniai gyvena lytinį gyvenimą. Tačiau aš su tėvais iš viso stengiuosi apie tai nekalbėti, nes lytinių santykių turėjimas ar neturėjimas – ne medicininė problema, ne liga. Aš, kaip gydytoja, niekam, taigi ir tėvams, neprivalau teikti tokios informacijos, nebent prokurorams“, - sakė VU docentė.

Kaip pasakojo, daktarė su pacienčių tėvais iš viso vengia apie tai kalbėti, nes „neaišku, kas paskui bus už kabineto durų, ko sulauks tas vaikas“.

„Jeigu santykiai šeimoje normalūs, dažniausiai tėvai žino, kad vaikas yra pradėjęs lytinį gyvenimą, net jeigu jam ir nėra 18 metų. Atveda mama dukrą pas gydytoją ir paprašo paaiškinti, kuo tai gresia, kokia atsakomybė, ką toliau daryti. Yra labai įvairių šeimų, tačiau kai vaikai ateina su tėvai, tai labai džiugina ir nesvarbu, kokio jie amžiaus“, - sakė Vilniaus universiteto docentė.

Kaip pastebi gydytoja, neretas atvejis, kad lytiniai santykiai buvo neplanuoti, vienkartiniai, mergaitė dėl jų gailisi, bet vis viena ateina su mama pas gydytoją pasikalbėti ir tai - šaunu.

Nuo kurios klasės pradėti lytiškai šviesti?

„Spinter tyrimų“ klausiami, kokio amžiaus vaikus mokyklose reikėtų pradėti lytiškai šviesti, 42,3 proc. respondentų minėjo 5-9 klases. Beveik trečdalio manymu, apie lytiškumą ir porų tarpusavio santykius reikėtų kalbėtis visose klasėse, beveik 16 proc. nuomone tik 10-12 klasėse.

Kurių klasių vaikus mokyklose reikėtų lytiškai šviesti? (proc.)
Pradinėse klasėse 3,2
5-9 klasėse 42,3
10-12 klasėse 15,9
Visose klasėse 31,1
Neturiu nuomonės 7,5
Iš viso: 100

5-9 klases dažniau įvardijo vyrai, jaunesnio amžiaus respondentai. 10-12 klases moterys, vidutinio ir vyresnio amžiaus respondentai.

Iliuzija, kad paauglių lytiniai santykiai gali būti saugūs

Vilniaus Šeimos centro direktoriaus A. Petronio teigimu, lytinio švietimo tikslu visų pirma laikomas saugus lytinis elgesys. Pirmiausia turima galvoje apsisaugojimą nuo lytiškai plintančių ligų ir nepageidaujamo nėštumo. Manoma, kad gavę tokių žinių moksleiviai išvengs šių rizikų ir lytiškai saugiai elgsis.

Tačiau kyla klausimas, kas tai yra saugus lytinis elgesys, ar vien tik vengimas apsikrėsti lytiškai plintančiomis ligomis ir apsisaugojimas nuo nėštumo?

„Gilesnis klausimas – ar vaikų, paauglių lytiniai santykiai iš principo gali būti saugūs? Mano manymu, tai iliuzija. Jie niekada nėra saugūs, nes paaugliai įsitraukę į ankstyvus lytinius santykius, kurie, kaip rodo statistika, kartais prasideda 13-14 metų, visada turės emocinių ir psichologinių pasekmių“, - sakė psichologas.

Jo nuomone, apie tai kalbant netinka vien fiziologiniai kriterijai (apsikrėtė liga, pastojo), nes „psichologine prasme tokia patirtis daro įtaką visam tolimesniam paauglio gyvenimui, vėlesnei jo savijautai ir tai patvirtinta moksliniais tyrimais“.

„Lytinis ugdymas ir rengimas šeimai visapusiškesnis, nes čia į žmogų žiūrima holistiškai, apimant jo kūną, psichologinę gerovę, kultūrinį tapatumą. Žodžiu, tokio ugdymo tikslai nukreipti ne į siaurų problemų sprendimą, tokių, kaip lytiškai plintančios ligos ar pan., o į atsakingai priimtus žmogaus pasirinkimus, kurių tikslas – kurti visavertiškus santykius, santykius, kurie užtikrintų ne tik tavo paties gerovę, bet ir esančiojo šalia“, - sakė psichologas, neneigdamas reikalingumo padėti jaunuoliams išvengti sunkumų, susijusių ir su fizine bei psichologine sveikata.

Pakanka sveiko proto

„Buldozerinį“ siūlymą visiems privalomai diegti lytinį švietimą psichologas labiau supranta, kaip bendrą nuomonę, jog apie tai svarbu kalbėti ir rasti geriausią būdą, kaip.

„DELFI apklausa parodė, jog paauglių lytiškumas – aktualus klausimas. Kad tai neturi būti tema, kurios vengiama. Tačiau svarbu, kad tėvai prisiimtų atsakomybę ir suprastų - tai ne šiaip žinių, o požiūrio į žmogų klausimas. Požiūrio į savo gyvenimą klausimas“, - atkreipė dėmesį A. Petronis.

Pasak specialisto, tėvai savo gyvenimu, savo pavyzdžiu tą požiūrį rodo vaikams. Kiekviena šeima turi savų įtampų ir sunkumų, tačiau svarbu patiems apie tai su vaikais kalbėtis, kad ir kaip nejauku, kad ir kaip baisu.

„Mes juk visi atėję iš tos tylos kultūros, kur apie daug ką buvo tylima ir dažnai žmonės turi iliuziją – jeigu patylėsiu, bent jau nepagadinsiu. Nepaisant to, labai norėčiau paskatinti tėvus kalbėtis pabrėžiant, kad intymūs santykiai yra žmogiškų santykių dalis. Ir čia nepakanka vadovautis vien mechaniniu požiūriu, kaip išryškinta kai kuriose lytinio švietimo programose“, - sakė Šeimos centro vadovas.

Kalbėdamas apie programas paaugliams ir tik tėvams, psichologas siūlė jomis pasidomėti - pasikalbėti su vadovu, pasižiūrėti, ar tai, kas bus dėstoma, atitinka tai, ką patys tėvai nori savo vaikams perteikti ir įdėti į gyvenimo kelionę.

„Kaip rodo patirtis, dažniausiai pakanka remtis sveiko proto kriterijais, - sakė A. Petronis, pats geriau žinantis programą paaugliams „Pažink save“, kurią organizuoja Šeimos centrai.

„Tai nėra didaktiška programa, kur grūmojama pirštu ir aiškinama, kas galima, o ko negalima. Tačiau per interaktyvius žaidimus, bendravimą paaugliai skatinami pažinti save, patys įsivardyti, kas jiems svarbu santykiuose, suvokti, kaip veikia įvairūs socialinio spaudimo mechanizmai“, - sakė psichologas.

Anot DELFI pašnekovo, jau pats programos pavadinimas „Pažink save“ atspindi tikslą - kad kuo sąmoningiau jauni žmonės mąstytų ir priimtų sprendimus.

„Lietuvoje yra ir daugiau gerų programų. Taip pat tėvams nereikėtų praeiti pro knygynus, pasivartyti knygas. Iš pradžių patiems paskaityti, nes irgi gali sužinoti ką nors naujo, o paskui – parekomenduoti vaikams, kad žinios apie intymius santykius nebūtų vien iš paauglių tarpusavio juokelių“, - sakė Šeimos centro vadovas.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" 2013 metų gruodžio 12–20 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1009 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1%.