Pirmiausia, patys kalti, kad nesivargino žmonėms išaiškinti jiems svarbaus klausimo ir pasiūlyti saugiklių dėl tos žemės pardavimo, o kai susizgribo, buvo per vėlu.
Antra, kad su savo tauta apskritai nesivargino kalbėtis, tapę tos pačios tautos išrinktaisiais ar gavę postus. Tačiau aišku ir kita. Šiandien visuomenė pernelyg neprognozuojama ir vis dar tikinti kažin kokiais mistiniais geradariais, kurie turi atnešti ir padovanoti jai gerą gyvenimą. O tie menami ateities politikai sėkmingai naudojasi tautos patiklumu ir geresnio gyvenimo viltimis.
Tada ir gimsta įvairios vienų rinkimų partijos ir jų lyderiai, arba patriotai, audringais lozungais kviečiantys išsaugoti Lietuvos tapatybę ir teisę pačiai priiminėti sprendimus. Nors kartais tokie siūlymai lemtų Lietuvai tapti europine periferija. O patys tautiškumo puoselėtojai primygtinai siūlosi būti išrinkti į valdžią nesvarbu ar Lietuvoje, ar Europoje.
Referendumų rengėjai Kėdainiuose palankų Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą, kad referendumui surengti reikiami 300 000 parašų surinkti, šventė dainomis. Tačiau tai dar ne viskas. Ar referendumas įvyks turi spręsti Seimas. Referendumo organizatoriai, jaučiasi paveikę VRK, todėl dabar ketina imtis ir Seimo.
„Kai žmonės prie VRK susirinko su vėliavomis, su trispalvėmis, su vyčiais, su būgnais, su dainomis – sudrebėjo VRK sienos. Kaip ir Pranciškus sake, jie skambino per pertrauką savo šeimininkams. Ten stovėjo policija ir policija praktiškai buvo ne jų pusėje. Žodžiu, jie pajuto tautos jėgą“, – aiškino referendumo iniciatyvinės grupės narys Gintaras Aleknavičius.
Buvęs europarlamentaras Aloyzas Sakalas teigia, kad laiku įstatymais įtvirtinus tam tikrus saugiklius žemės ūkio paskirties žemės pardavimui, iniciatyvoms rengti referendumus nebūtų likę vietos.
Tačiau referendumo organizatoriai sėkmės paakinti sustoti neketina. Šią savaitę ant VRK stalo patiesta dar vieno referendumo paraiška – dėl lito išsaugojimo, arba kitaip tariant, kad nebūtų įvestas euras. Siūlydami referendumus jie deklaruoja taip išsaugosią Lietuvos teisę spręsti pačiai ir apsisaugoti nuo europinių grėsmių.
„Nereikėtų sutapatinti ES su federalistų planais padaryti iš jos kažkokią unitarinę valstybę ar imperiją, visą laiką verta ne tik Lietuvoje paklausti kiekvienos iš tos valstybės tautų, ar jie sutinka toliau siaurinti suverenitetą“, – kalbėjo referendumo iniciatyvinės grupės narys Gintaras Songaila.
Jo bendramintis Audrius Rudys kalbėjo: „Aš noriu išlaikyti maksimaliai daug nacionalinės valstybės galių pačios valstybės rankose ir manau, kad tolimesnis jos naikinimas yra tiesiog lietuvių tautos išlikimo klausimas ir lietuvių tauta nuspręs, ar ji nori, kaip avinų banda būtų nuvesta į skerdyklą“.
Naudojasi žmonių silpnybėmis
Politikos apžvalgininkai sako, kad referendumus inicijuojantys tautininkai apeliuoja į žmones, kurie nepatenkinti viskuo, pavyzdžiui, kas europietiška.
„Ir krikštas buvo blogai, ir raštas blogai, egzistavusi kažkokia pagonių civilizacija, kurią krikščionybė sunaikino, jie gali pritraukti žmonių dėmesį tik bandydami įvaryti baimę. Normaliai jie politikos daryti nemoka. Tai yra bandymas užsikabinti už paskutinio traukinio vagono, nes daugumai tų veikėjų yra arti 60 ir daugiau, tai kada, jeigu ne dabar. Tai referendumus dėl žemės apie tai, kad kryžiuočiai upelius išgers ir panašiai yra iš būdų kaip nors patekti į Seimą“, – sakė politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka.
Europarlamentaras Vytautas Landsbergis teigia, kad referendumuose naudojamos patriotiškumo ir tautiškumo gaidos yra jaukas žmonių dėmesiui patraukti, nors tikrieji tikslai yra kiti.
Tai nuvestų į vis didėjančią sumaištį ir susipriešinimą arba specialų supriešinimą pačioje visuomenėje. Tokia visuomenė bus vis mažiau atspari išorės jėgų, ypač mums žinomos imperinės rytų jėgos spaudimui, papirkinėjimui, vilionėms“, – dėstė V. Landsbergis.
R. Valatka pastebėjo, kad „mūsų visuomenė nėra ideali. Jeigu apie 13 proc. televizijos žiūrovų žiūri Rusijos propagandinius kanalus, tai nereikia norėti, kad tie žmonės būtų europiečiai. Arba, tarkim, į Seimą renka tokius, kaip Gražulis ir Uspaskichas, tai įsivaizduoti, kad tie patys žmonės tuo pat metu bus už ES būtų naivu ir neprotinga. Tokia yra Lietuva. Prisiminkim Garliavos istoriją, tai yra tie patys žmonės, kurie jaučia nostalgiją diktatūrai, Sovietų Sąjungai, kuriems nepatinka laisva rinka, konkurencija, laisvė apskritai“.
Ar tokie nuogąstavimai turi pagrindo, matyt, paaiškės vėliau, o kol kas referendumų iniciatoriai audringus lozungus skelbia pustuštėse salėse bendraminčiams, nors jų turinys, regis, orientuotas į plačias mases.
„Kubilius, Landsbergis, Butkevičius, Grybauskaitė, Gentvilas, Steponavičius – visi šitie keiksmažodžiai yra praeitis. Ateitis priklauso mums, priklauso tautai, priklauso mums visiems čia esantiems, visiems namie likusiems, visiems mums lietuviams priklauso ateitis. Išsirinkim į Europos Parlamentą tokius žmones, kurie nesėdėtų ten pinigais aptekę ir neremtų žiedinio raumens bendruomenės reikalavimų, tačiau išsirinkim tokius žmones, kurie rėktų, kad yra Lietuva“, – agitavo referendumo iniciatyvinės grupės narys Julius Panka.
Rėk nerėkęs, tačiau į Europos Parlamentą vis tiek norisi. Ir Julius Panką, ir Gintaras Songaila, ir Audrius Rudys tautininkų sąrašuose pirmieji kandidatai. Klausimas, kam ten veržtis, jei iš ten kyla grėsmės lietuviškam tautiškumui.