1. Už kraujo praliejimą atsakingiems Ukrainos pareigūnams nebus išduodamos Europos Sąjungos vizos.
2. Tokių pareigūnų ar verslo atstovų sąskaitos Europos Sąjungos bankuose bus įšaldomos.
3. Bus atšauktos licencijos įrangai, kuri galėtų būti naudojama represijoms prieš taikius gyventojus.
4. Bus lengvinamas vizų režimas paprastiems Ukrainos gyventojams, tai yra arba sumažės kaina, arba vizos taps visai nemokamos.
„Pagaliau priimtas politinis sprendimas įvesti tikslines sankcijas asmenims, kurie atsakingi už saugumo situaciją ir nuo kurių sprendimų kilo įtampa. Sankcijos dvejopos: tai vizų neišdavimas ir galimas sąskaitų šaldymas Europos Sąjungos bankuose. Kadangi tai politinis sprendimas, jį reikia techniškai įgyvendinti, bet nebus jokių pauzių – rytoj ryte Politikos ir saugumo komitetas imsis konkretaus sąrašo. Kai tas sąrašas gims, jis nebus baigtinis, jis galės plėstis, priklausomai nuo situacijos. Gali ir mažėti, jeigu situacija gerės“, - po susitikimo su kolegomis DELFI sakė L. Linkevičius.
„Taip pat priimtas sprendimas atšaukti licencijas įrangai, kuri galėtų būti naudojama represijoms prieš taikius gyventojus. Ir dar labai svarbu pabrėžti, kad mes ne tik ribojame vizas tiems, kurie pažeidė tarptautinę teisę, mūsų supratimu, ir dėl kurių šita situacija susiklostė, bet, kita vertus, palengvinsime vizų išdavimą Ukrainos piliečiams apskritai. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad naudojantis vizų kodekso lankstumu galima priiminėti sprendimus išduoti vizas kur kas žemesne kaina, o gal ir nemokamai, priklausomai nuo situacijos“, - pridūrė užsienio reikalų ministras.
L. Linkevičius pabrėžė, kad paprastai, kai Europos Sąjunga priima panašius sprendimus, juos palaiko ir kai kurios ne Europos Sąjungos narės, todėl to paties tikimasi ir šįkart.
„Tikėtina, kad tai galios ir visame Europos kontinente“, - sakė ministras.
Klausiamas, ar dėl sankcijų taikymo buvo diskusijų, L. Linkevičius teigė kad agituoti nieko nereikėjo. Ministras pabrėžia, kad šiuo metu pirminis tikslas yra sustabdyti kraujo praliejimą ir kad asmenys, kurie už tai atsakingi, asmeniškai pajustų nepatogumus. Jo teigimu, apie Asociacijos ir laisvosios prekybos susitarimo pasirašymą niekas nekalba.
„Visi supranta, kad turime daryti, kas įmanoma, kad būtų sustabdytas kraujo praliejimas, kad nustotų žudyti žmones ir kad tie asmenys, kurie tai daro ir kurių sprendimais tai vyksta, suprastų, jog jų asmeniniame gyvenime arba asmeniniame versle bus problemų. Tikimės, kad tai gali turėti įtakos“, - teigė ministras.
Pasak L. Linkevičiaus, taikant sankcijas norima, kad dialogas iš gatvių pereitų į diskusijas parlamente, kuriame turėtų būti grįžta prie diskusijų apie konstitucinę reformą.
„Būtų geriausia, kad viskas pereitų į konstruktyvų dialogą, nes kitas kelias yra konfrontacija, chaosas ir ginkluoti susirėmimai, kad net ir šalies egzistavimas gali tapti toks su klaustuku“, - baiminosi ministras.
Kaip žinoma, susirėmimai Kijevo gatvėse šią savaitę kilo po to, kai Aukščiausiosios Rados pirmininkas Volodymyras Rybakas atsisakė registruoti teisės aktus konstitucinei reformai, pagl kurią turėtų grįžta prie 2004 m. Konstitucijos, sumažintos prezidento galios ir padidinta parlamento įtaka.
Dar viena sąlyga Ukrainai – suformuoti koalicinę technokratų Vyriausybę, kuri būtų pasirengusi vykdyti reformas.
„Jei tos sąlygos bus išpildytos, atsivertų galimybės vėl kalbėtis su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF), apie ką ne kartą pareiškė Europos Sąjungos aukštoji įgaliotinė Catherine Ashton, kuri taip pat nuolat konsultuojasi su TVF. Tada ir pati Europos Sąjunga galės teikti tam tikrą paramą, bet tai nutiks tiks su tomis sąlygomis, kurias aš paminėjau. Šitas etapas ateis tada, jei pavyks sukontroliuoti situaciją, kuri dabar sunkiai kontroliuojama ir mes matome kiek žmonių žuvo. Aišku, gerai kad tų priemonių ėmėmės. Belieka tik apgailestauti, nes reikėjo jų imtis anksčiau“, - sako L. Linkevičius.
L. Kasčiūnas: neįgalumo kontekste subalansuotas sprendimas
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad Europos Sąjungos ministrų patvirtintos tikslinės sankcijos yra „neįgalumo kontekste subalansuotas sprendimas, kuris apima dvi tradicines priemones – vizų režimo sugriežtinimas konkretiems asmenims ir finansinių aktyvų įšaldymas – bei dvi papildomas priemones, kurios siunčia signalą.
Mokslininkas sako, kad šiuo metu svarbiausia, kad Europos Sąjungos Politikos ir saugumo komitetas „gerai nuspaustų mygtukus“, tai yra tiksliai įvertintų, kam reikia taikyti tikslines sankcijas.
„Reikia tikėtis, kad Europos Sąjungos analitiniai gebėjimai bus pakankami identifikuoti pagrindinius svorio centrus aplink V. Janukovyčių, kurie priėmė tuos sprendimus ir kurie gali toliau lemti V. Janukovyčiaus veikimo modelį“, - teigia L. Kasčiūnas.
Jis teigia, kad Europos Sąjunga pagaliau atsigauna iš letargo miego, tik klausimas, ar tai nėra pernelyg vėlyva reakcija.
Politologas sako, kad su V. Janukovyčiumi bendraujantys tarpininkai veikiausiai siūlys kokį nors „išėjimo iš situacijos scenarijų“, kitaip tariant, nespaus jo į kampą ir nesiūlys surengti tribunolo.
„Po visų kruvinų kovų pirma mintis buvo, kad jokių derybų su juo nebegali būti. Dabar, jeigu jis eis į kompromisus, galbūt galima nebūtinai jam tribunolą taikyti. Galbūt galima kokį logišką sprendimą priimti. Tik tiek, kad rytoj jau galime laukti kokių nors Rusijos veiksmų“, - svarstė politologas.
Politologai: sankcijos Ukrainai yra simboliškos ir gerokai vėluoja
Europos Sąjungai paskelbus apie sankcijas Ukrainai - aktyvų užšaldymą ir vizų apribojimus, naujienų agentūros ELTA kalbinti politologai tvirtina, jog šie veiksmai yra gerokai pavėluoti ir yra labiau skirti pačiai Bendrijai.
„Tai yra ryžtingiausias žingsnis, kokį Europos Sąjunga kol kas yra padariusi, tačiau su juo gerokai vėluojama. Apie sankcijas mažų mažiausiai reikėjo kalbėti po pirmųjų gruodžio įvykių kaip apie tam tikrą prevencinę priemonę. Dabar reikia tik tikėtis, kad šis signalas bus tinkamai išgirstas Kijeve tarp Viktoro Janukovyčiaus aplinkos žmonių“, - teigia politologas Vytis Jurkonis.
Pasak jo, tai daugiau yra solidarumo išraiška su Maidano protestuotojais, nes tarp jų jau būta daug nusivylimo Bendrijos veiksmais. Šis žingsnis jų turėtų būti įvertintas pozityviai.
„Akivaizdu, kad įsivėlusiųjų į smurto veiksmus yra tikrai daugiau, taip pat reikia kalbėti apie tų sankcijų tikslumą – čia yra dilema tarp tikslumo ir greičio. Jeigu bus norima turėti tikslią dokumentaciją, nukentės greitis. (...) Ryžtingas žingsnis yra žengtas ir dabar pagrindinis klausimas, kaip greitai tai bus įgyvendinama bei ar bus plečiamas sąrašas“, - teigia V. Jurkonis
Jam antrina ir Vytauto Didžiojo universiteto politologas Bernaras Ivanovas, kurio teigimu, sankcijų įvedimas visų pirma reikalingas pačiai Europos Sąjungai ir jos įvaizdžiui palaikyti.
„V. Janukovyčius ir jo kompanija jau susitaikė su Aleksandro Lukašenkos įvaizdžiu ir tuo, kad jie negalės atostogauti Europoje ar jo sūnus lakstyti su „Lamborghini“ Šveicarijoje. Pinigais jau taip pat turbūt seniausia pasirūpinta, tam jie turėjo tris mėnesius. Juos pažaboti tokiomis priemonėmis neįmanoma. Vienintelis būdas galėtų būti įšaldyti visus Ukrainos finansus, tačiau praktiškai tai sunkiai įmanoma ir niekas to nedarys“, - naujienų agentūrai ELTA teigė B. Ivanovas.
Anot jo, šiomis sankcijomis Europos Sąjunga siekia labai aiškiai parodyti, jog vis dar gina vertybes, taip pat neprarasti tinkamo įvaizdžio prieš savo partnerius už Atlanto.
„Europos Sąjunga yra paskutinis pasaulio regionas, kur vertybės nėra absoliučiai bereikšmis žodis. Šia prasme tokios akcijos yra labai svarbios, bet, deja, kol neįvyksta kažkas ypač drastiško, Europos politikai ir biurokratinis mechanizmas sukasi lėtai, pamename, kaip buvo su buvusia Jugoslavija, kai ES praktiškai pramiegojo Bosnijos ir Hercegovinos įvykius, Sarajevą ir praktiškai genocidą“, - primena B. Ivanovas.
Politologo teigimu, ir ten viskas prasidėjo panašiai - manifestantai, taikūs protestuojai, valstybės įsikišimas ir smurto panaudojimas. Todėl B. Ivanovas neatmeta juodžiausio scenarijaus Ukrainai.
Anot jo, situacija Ukrainoje gali pasikeisti nebent iš vidaus, V. Janukovyčiaus užnugaryje esančių oligarchų pastangomis.
„V. Janukovyčiaus užnugaryje yra oligarchai, pusiau mafijinės struktūros, jie turi savų interesų, (...) būtent tie, kurie iš tiesų valdo kapitalą ir kuriems rūpi jų pinigų saugumas - ne asmeninės lėšos, bet apyvartinės lėšos, jų verslas, aktyvai. (...) Kai tiems žmonėms situacija taps išties nepriimtina, tuomet galime laukti pokyčių. Tik jie gali išgelbėti šalį nuo katastrofos“, - teigia politologas.
P. Auštrevičius: ukrainiečiai laukia, kad ES žodžiai taptų veiksmais
Kijeve besilankantis Seimo vicepirmininkas liberalas Petras Auštrevičius sako, kad Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų sutarimas dėl sankcijų Ukrainai vertinamas teigiamai, bet laukiama, kol ribojimai ims realiai veikti.
„Labai teigiamai vertina. Jie tiktai laukia, kad šie žodžiai galiausiai virstų kažkokiais darbais ir realiais veiksmais. Man atrodo, Europos Sąjunga ir Vakarai jau viršijo savo žodžių limitą kelis kartus, duok Dieve, kad pajudėtų kiek nors konkrečiai“, - BNS sakė P.Austrevičius po susikimo su vietos žurnalistais, visuomenininkais, tarp kurių - asociacijos „Civic Guard“ vadovas Eduardas Zeynalovas.
P.Auštrevičius Ukrainoje lankosi su Europos Parlamento Liberalų ir demokratų aljanso už Europą (ALDE) frakcijos delegacija. Į Kijevą jis atvyko ketvirtadienio vakarą, į Vilnių planuoja grįšti penktadienį.
„Mes susitikinėjam dabar dar su nevyriausybinėmis organizacijomis, laukiam susitikimo su opozicijos lyderiais“, - sakė P.Auštrevičius.
Penktadienio naktį numatytas P.Auštrevičiaus susitikimas su Ukrainos opozicijos lyderiais Vitalijumi Klyčko ir Arsenijumi Jaceniuku.
P. Auštrevičiaus teigimu, vizitu siekiama „įpūsti pasitikėjimo“ demokratinėms Ukrainos jėgoms.
„Yra daug nerimo ir netikrumo, tačiau kiek pasišnekame su tais, kurie mus lydi, su liberalais ir paprastais žmonėmis, vis dėlto jų dvasinė stiprybė yra kažkas tokio - jos galėtų pavydėti daugelis tautų. Mane žavi tas pasiryžimas būti iki galo, tai yra stiprybė, kurios jokia jėga negali įveikti taip paprastai“, - kalbėjo P. Auštrevičius.
Šis P. Auštrevičiaus vizitas su Lietuvos Seimu nesusijęs, parlamentaras gavo tik būtiną valdybos pritarimą kelionei.