Lemtingas posūkis įvyko pertraukos metu, kai VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas sukvietė komisijos narius į pasitarimą. Vienas VRK narys prabilo apie tai, kas dėjosi už uždarų durų.
Apie pokalbį su Z. Vaigausku ir VRK sprendimų peripetijas viešai pasisakyti nutarė komisijos narys Justinas Žilinskas. Jis, kaip ir daugelis kitų VRK narių, nebalsavo už pažymos su referendumui surinktų parašų skaičių patvirtinimą, tačiau vėliau pasisakė už kitą sprendimą, kuriuo VRK patvirtina, jog parašų surinkta pakankamai. J. Žilinsko žodžiais, šiais veiksmais VRK ne persigalvojo, o tiesiog „priėmė du skirtingus sprendimus“.
Balsuoti už negalėjo
Pirmiausiai teisininkas paaiškino, dėl ko nepalaikė pirmojo sprendimo. Būtent po šio VRK balsavimo kilo sumaištis, o Z. Vaigauskas auklėjo savo vadovaujamą komisiją už esą neprotingą ir neracionalų žingsnį.
„Pirmas sprendimas buvo dėl VRK išvados ir konkretaus parašų skaičiaus konstatavimo. Būtent jis ir nebuvo priimtas. Kodėl? Bent jau mano argumentai sau buvo tokie: parašų patikrinimas atliktas nepakankamai“, - socialiniame tinkle „Facebook“ rašo J. Žilinskas.
VRK narys neslepia abejojantis, ar neprasilenkta su įstatymais parašų tikslinimo stadijoje.
„Aš buvau pakankamai ramus dėl to skaičiaus iki tol, kol nepradėjome tikrinti „taisomų“ parašų sutapimo su pirminiais parašais. Ir ten pradėjo lįsti. Dabar, šiurkščiai tariant, yra išlindę maždaug 7 proc. atvejų, kai pataisytą parašą ir pradinį parašą rašė ne tas pats asmuo. Tą nustatė būtent rašysenos ekspertai. Ir tai neturi nieko bendro su pasirašymu „ant suoliuko“ ar pasirašymu „prie stalo“. Yra labai didelė tikimybė, kad tai buvo būtent skirtingi asmenys.
Iki parašų taisymo mes tokios galimybės net neturėjome patikrinti. Taigi, tie 7 proc. pliusuotųsi prie įvairių kitų trūkumų, tai man sukėlė labai didelių abejonių. Ir, be abejo, liko ir senos abejonės dėl to, kad ne visus parašus patikrinome su gyventojų registru. Todėl negalėjau balsuoti „už“, kita vertus, negalėjau paniekinti ir kolegų darbo griežtu „prieš“ (nors galiausiai net pažymos rengėjas susilaikė) - taigi, susilaikiau. Sprendimas iš viso nebuvo priimtas“, - tęsia J. Žilinskas.
Kas nutiko pokalbyje su Z. Vaigausku
Kai VRK nepakako balsų pažymos patvirtinti, pratrūko ir referendumo iniciatyvinės grupės atstovai, ir Z. Vaigauskas. Pirmiausiai keltas klausimas dėl to, ką daryti VRK – esą šioje stadijoje nėra jokio sprendimo, taigi formaliai referendumo organizatoriai net neturi ką skųsti teismui. Padaryta ilgiau nei pusvalandį trukusi VRK posėdžio pertrauka, po kurios padėtis kardinaliai pasikeitė – aiškiai balsų dauguma VRK pasisakė už referendumo klausimo perdavimą Seimui, patvirtinant pakankamą parašų skaičių.
Kas nutiko per tą pusvalandį su Z. Vaigausku? J. Žilinskas užsimena, jog pokalbio būta nelengvo.
„Pirmu žingsniu VRK pateko į keblią padėtį: atmetus pažymą (vieną iš sprendimo punktų), sprendimo nėra, bet kažkokį sprendimą priimti reikia. (...) Tad po labai ilgų debatų priėmėme antrą sprendimą. Pasakėme Seimui: mums atnešė 300 000 parašų, bet kiek tiksliai – mes tiesiog nežinome. Tad imkite, Seime, visus tuos parašus, žiūrėkite, ką mes darėme su jais, ir galvokite, ką daryti toliau“, - rašo VRK narys.
J. Žilinskas ne vienintelis paaiškino, dėl ko nepalaikė siūlymo patvirtinti VRK pažymą su tiksliu parašų skaičiumi. Pažymos rengėjas, VRK narys Rokas Stabingis pareiškė nepalaikęs savo rengtos pažymos, nes abejoja referendumo klausimo teisėtumu.
„VRK susimovė“
J. Žilinskas neslepia manantis, jog VRK savo darbą su referendumu atliko toli gražu ne tobulai. Esą geriausiai būtų, jei kas nors dalį darbo atliktų iš naujo.
„Tiesą sakant, VRK su (parašų – DELFI) tikrinimu susimovė. Ir idealiausia būtų patikrinti viską iš naujo, kad ir kaip tai kažkam nepatiktų. Bet jeigu Seimas nuspręs, kad apytiksliai duomenys juos tenkina – tai bent jau bus Seimo sprendimas, institucijos, kuri turi įstatymų leidybos galias, o referendumas – visgi įstatymų leidybos procedūra, o ne VRK, labiau administracinio – priežiūrinio subjekto. VRK eilinį kartą atsitrenkė į įgaliojimų neaiškumą, procedūrų ir įstatyminio reguliavimo netobulumą, neįmanomus terminus ir pan.“, - aiškina J. Žilinskas.
Vis dėlto jis tikina nepatyręs jokio Z. Vaigausko spaudimo.
„Z. Vaigauskas pyko ant mūsų, mes – ant jo. Ir ieškojome protingos išeities, suderinamos ir su teise, ir su sąžinę. Z. Vaigauskas jokio spaudimo nedarė“, - DELFI teigė J. Žilinskas.
Kodėl pratrūko Z. Vaigauskas?
Beje, VRK posėdis pasižymėjo ne tik referendumo organizatorių aistromis. Paprastai ramybę spinduliuojantis VRK pirmininkas Z. Vaigauskas posėdžio pabaigoje visiškai netramdė emocijų ir auklėjo spontaniškai švęsti pradėjusius referendumininkus.
Taip Z. Vaigauskas reagavo į iniciatyvinės grupės narių sumanymą jiems palankų VRK sprendimą palydėti sugiedant Lietuvos himną.
„Giedant per prievartą, jūs paminat ir pražengiat himną. (…) „Vienybė težydi“, o jūs elgiatės visiškai priešingai. Atsiprašau už jus. Atsiprašau už prievartą, kurią jūs darot, naudodami Lietuvos himną visai ne vietoje. Himno dainavimas yra nustatytas, kaip giedamas. O ne taip giedamas, kad kažką tai pasityčioti“, - piktinosi VRK pirmininkas.
Z. Vaigauskas DELFI teigė tokį iniciatyvinės grupės atstovų elgesį traktuojantis kaip elementarią nepagarbą valstybės himnui.
„Mano supratimu, tokiu būdu tyčiojamasi ir iš himno, ir iš tų žmonių. Himnas giedamas tam, kad žmones suvienytų, kad kažką pažymėtų. O ne tam, kad parodytų, kad kiti yra pažemintoje padėtyje, „mes jus sutrypėme“ ar dar kažką tokio. Man tai atrodo nepriimtina. Kada su himnu taip elgiamasi arba vėliava kaišiojama į akis – tai yra paprasčiausia nepagarba ir himnui, ir vėliavai“, - sakė VRK vadovas.
DELFI primena, jog pirmadienio VRK posėdžio rezultatų lauke, prie pastato įėjimo, laukė dešimtys referendumo šalininkų. Čia mirgėjo kardinaliai priešingos nuotaikos. Pirmąjį VRK balsavimą minia pasitiko šūkiais „Gėda!“ ir kitokiomis pasipiktinimo formomis. O antrasis sprendimas sutiktas dainomis, šokiais ir pergalingomis skanduotėmis.