Iki posėdžio likus maždaug valandai, prie VRK pastato jau būriavosi referendumo šalininkai. Apsiginklavę vėliavomis, būgnais ir transparantais, jie susirinko laukti VRK verdikto. Beje, dalį referendumo šalininkų iki Vilniaus centro atgabeno autobusas.
Iniciatyvos rėmėjai vis gausesnėmis pajėgomis rinkosi prie VRK, viena moteris aplinkui vaikščiojo nešina didžiuliu duonos kepalu. VRK pastatą saugojo policija, į vidų referendumo šalininkai nebuvo įleidžiami.
VRK posėdžio pradžios jie laukė nuotaikingai. Pavyzdžiui, dainuodami „žemėj Lietuvos augalai žaliuos“.
Skaičiai balansavo ties riba. Praėjusią savaitę VRK jau galėjo priimti sprendimą, tačiau jis buvo nukeltas. Mat patikslintus gyventojų parašus vertinančios rašysenos ekspertės pastebėjo, jog gyventojų rašysena VRK pateiktuose lapuose dažnai nesutampa su ta, kuria užpildyti pirminiai parašų rinkimo lapai. VRK tuomet užsiminė įtarianti ir parašų klastojimą.
Vis dėlto pirmadienį, preliminariais duomenimis, referendumo iniciatyvinė grupė turėjo šiek tiek daugiau parašų nei reikia – 300 tūkstančių ir 61 parašą.
Oficialu: parašų pakanka
Prasidėjus klausimo svarstymui, VRK narys Rokas Stabingis informavo, jog tinkamais siūloma pripažinti apie 7,8 tūkst. patikslintų parašų. To referendumui pakanka.
„Iniciatyvinė grupė iš viso yra surinkusi 300061 įrašą, kuris atitinka įstatymo reikalavimus“, - konstatavo R. Stabingis, siūlydamas VRK tokius rezultatus perduoti Seimui tolesniam svarstymui.
Iniciatyvinės grupės lyderis Pranciškus Šliužas informavo, jog VRK sprendimo projektai referendumo organizatorius tenkina. Sykiu jis paragino greičiau baigti šį svarstymą.
„Iniciatyvinė grupė išmirs, jeigu toliau šis procesas taip ilgai tęsis“, - šmaikštavo P. Šliužas.
Netikėta atomazga: VRK sprendimo priimti nepajėgė
Po maždaug 40 minučių trukusio svarstymo VRK ėmėsi tvirtinti išvadą ir parašų skaičių. Bet čia – netikėtas antausis referendumo organizatoriams. VRK išvados su parašų skaičiumi nepatvirtino.
Už tokį sprendimą pasisakė 6 VRK nariai, prieš – 1, susilaikė 7. Išvada nepriimta.
„Mano galva, tolesnis svarstymas negalimas“, - pareiškė Z. Vaigauskas.
VRK pirmininkas neslėpė pasipiktinimo dėl tokio sprendimo. Anot jo, dabar iniciatyvinei grupei belieka kreiptis į teismą. Anot jo, VRK nariai pasielgė labai keistai – mat išvada nepatvirtinta, tačiau nepriimta jokia kita išvada.
„Mes eisime į teismą – aiškinsimės, kodėl nėra jokio sprendimo“, - pyko Z. Vaigauskas.
Savo ruožtu, iniciatyvinės grupės atstovai šūksniais reikalavo pakartotinio balsavimo. Vis dėlto tokios galimybės Z. Vaigauskas teigė neturintis.
Vietoj referendumo – skundas prokurorams
Iniciatyvinės grupės atstovai neslėpė nuostabos. Pasigirdo pareiškimai, esą VRK sprendimo nebuvimas apsunkina bylinėjimosi galimybes. Anot iniciatyvinės grupės atstovų, kai nėra sprendimo – nėra ką skųsti teismui.
Žinią apie VRK sprendimą lauke susirinkę referendumo šalininkai pasitiko pasipiktinimo šauksmais ir skanduotėmis „Gėda!“.
Tuo tarpu VRK posėdis tęsėsi. VRK narė Laura Matjošaitytė pasiūlė kreiptis į Generalinę prokuratūrą dėl parašų klastojimo.
Už kreipimąsi į prokurorus pasisakė 11 VRK narių, prieš – 2.
Tarp VRK narių, kurie nepritarė surinktų parašų skaičių patvirtinančiai išvadai buvo ne tik skeptiško savo požiūrio į iniciatyvą neslepiantis VRK narys Jonas Udris. Tarp susilaikiusių bei balsavusių prieš buvo ir išvados rengėjams vadovavęs R. Stabingis.
R. Stabingis teigė susilaikęs, bet nenorėjo sakyti, ar jį įtikino galutiniai parašų rinkimo skaičiai.
„Aš susilaikiau. Norėčiau susilaikyti ir šįkart nuo atsakymo“, - teigė VRK narys.
Vis dėlto liberalų deleguotas VRK narys prasitarė abejojantis paties referendumo klausimo teisėtumu.
„Aš susilaikiau dėl, kad referendumo tekstas neatitinka įstatymo reikalavimų“, - sakė R. Stabingis.
Netikėta atomazga: referendumas keliauja į Seimą
VRK pirmininkas Z. Vaigauskas paskelbė pusvalandžio pertrauką. Po jos jis pasiūlė balsuoti dėl sprendimo priėmimo, nustatant, kad parašų pakanka. Už balsavo 12 VRK narių, 3 susilaikė. Sprendimas priimtas.
„Referendumo klausimas keliauja į Seimą, posėdis baigtas“, - pranešė Z. Vaigauskas.
Žinią referendumo šalininkai pasitiko Lietuvos himno giedojimu. Tai įsiutino Z. Vaigauską.
Z. Vaigauskas apšaukė himną giedoti sumaniusius referendumo šalininkus – esą jie taip pamina patį himną ir kitiems VRK posėdžio nariams giedojimą prikiša „per prievartą“. Čia su VRK pirmininku apsižodžiavo iniciatyvinės grupės lyderis P. Šliužas. Atmosfera kaito smarkiai, tačiau apsiribota žodžiais.
Tuo tarpu lauke toliau lūkuriavusi minia žinią iš VRK posėdžio sutiko su trenksmu. Ovacijos ir šūkiai „Lietuva bus laisva!“ – tai tik dalis mitinguotojų reakcijos. Dainos, būgnų ritmai, šokiai, skanduotės „Tauta – tai mes“: džiaugsmą minia reiškė įvairiausiomis formomis.
Z. Vaigauskas: dabar viskas Seimo rankose
Po VRK sprendimo Z. Vaigauskas žurnalistams teigė, jog du VRK sprendimai – nepritarti išvadai ir pritarti referendumo klausimo perleidimui Seimui – tarpusavyje nesikerta.
„Galutinis VRK sprendimas yra pripažinti, kad VRK yra pateikta daugiau kaip 300 tūkst. piliečių reikalavimų surengti referendumą, ir visus parašų rinkimo lapus perduoti į Seimą. Tiesa, VRK nepatvirtino išvados, kurioje buvo nustatytas konkretus skaičius – 300061 parašas. Kai kuriems komisijos nariams kilo didžiulės abejonės dėl ekspertų išvadų“, - aiškino Z. Vaigauskas.
„Nepasakyčiau, kad čia būtų toks labai ryškus nuomonės pakeitimas. Galbūt pirmąją išvada buvo suabejota dėl paties skaičiaus“, - pridūrė VRK pirmininkas.
Pasak jo, Seime įmanomi įvairūs rezultatai, ir referendumas dar nėra garantuotas. „Ar Seimas norės grįžti dėl parašų perpatikrinimo, ar kokius sprendimus priims – aš neturiu galimybės atsakyti už Seimą“, - sakė Z. Vaigauskas. Pasak jo, įmanomas ir toks scenarijus, kad Seimo nutarimas dėl referendumo datos bus skundžiamas Konstituciniam Teismui.
Liberalai kreipsis į teismą
Liberalų sąjūdis VRK sprendimo priėmimo aplinkybes pavadino ypač abejotinomis, liberalai ruošiasi kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (LVAT). Teismo bus prašoma išaiškinti, ar referendumu siūlomos keisti Konstitucijos nuostatos nepažeidžia jau esamų Konstitucijos nuostatų, kuriomis įtvirtinti Lietuvos prisijungimo prie ES pagrindai. Taip pat bus prašoma įvertinti, ar siūloma referendumo formuluotė nepažeidžia Konstitucijos nuostatos, užtikrinančios nuosavybės neliečiamumą.
„Žmonės buvo sąmoningai klaidinami, nutylint tikruosius referendumo tikslus ir pasekmes. Lietuva, būdama pilnateisė Europos Sąjungos narė, turi vykdyti savo įsipareigojimus ir jei norime likti šioje bendrijoje, negalime žengti draudimų keliu. Tuo atveju, jeigu referendumas dėl žemės pardavimo bus rengiamas, liberalai imsis visų galimų teisinių priemonių, kad būtų išsklaidytos bet kokios abejonės dėl referendumo atitikimo pamatinėms konstitucinėms vertybėms. Ir toliau ginsime kiekvieno iš mūsų teisę į savo privačią nuosavybę ir laisvą pasirinkimą, kaip su ta nuosavybe elgtis“, – pranešime spaudai sako Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno pavaduotojas Gintaras Steponavičius.
DELFI primena, jog iniciatyvinė grupė referendumu siekia nustatyti, kad Lietuvos žemė gali būti tik Lietuvos piliečių ir valstybės nuosavybe. Referendumo priešininkai pabrėžia, jog tokia nuostata prieštarauja Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą sutarčiai. Tokią poziciją išsakė ir du populiariausi šalies politikai – premjeras Algirdas Butkevičius bei prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Be siūlymų dėl žemės, referendumo organizatoriai siekia pakeisti referendumo surengimui reikalingą parašų skaičių ir jį sumažinti trissyk: nuo 300 tūkst. iki 100 tūkst.