Naujoji pirmininkė juos pakelti, regis, bejėgė.
Šią savaitę atnaujinta byla dėl valstybės 2 mln. dotacijos pagrįstumo, nes Darbo partija jungėsi su keliomis politinėmis jėgomis, keitė pavadinimus. Prokurorai savo ruožtu Darbo partiją prašo pripažinti kalta dėl praeityje vestos dvigubos buhalterijos. Jei Apeliacinis teismas tą pripažins, partijai grės milijoninė bauda ir turto išieškojimas už beveik 26 mln. litų. Negana to, šią savaitę Darbo partiją paliko du Vilniaus miesto tarybos nariai. Tai bene pirmas toks atvejis nuo to laiko, kai nuo partijos buvo atskilę Viktoras Muntianas ir jo šalininkai.
Ieško patrauklesnių bendražygių?
Vilniaus miesto tarybos narė Nijolė Jagelavičienė kol kas nekalba apie savo elgesio motyvus, sako dar susitiksianti su Darbo partijos vadove Loreta Graužiniene aptarti pasitraukimo iš partijos priežasčių, tačiau savo sprendimo atšaukti nežadanti.
„Antradienį išstojau iš Darbo partijos, išėjau iš Darbo partijos frakcijos Vilniaus miesto taryboje ir antradienį įkūriau nepriklausomą frakciją bei tapau jos seniūne. Visiems sakiau ir jums pakartosiu, kad, dirbdama naujoje nepriklausomoje frakcijoje, manau, jog aš kur kas daugiau galėsiu nuveikti Vilniaus miesto gyventojų labui“, – „Savaitei“ vieną pasitraukimo priežasčių įvardija N. Jagelavičienė.
Politologė Jūratė Novagrockienė pastebi, kad iš politinių jėgų paskutiniuosius ketverius metus Darbo partija pasižymėjo vidine drausme.
„Galbūt tai yra pirmieji požymiai, kad, smunkant reitingams, neturint stiprios vadovybės, atsiranda perbėgėlių, kaip visose mūsų politinėse partijose. Aš manau, kad priežastis – bandymas susirasti geresnę, patrauklesnę politinę organizaciją“, – sako J. Novagrockienė
L. Graužinienė iš skydo tapo ietimi
Ir iš tiesų Darbo partijos reitingai per daugiau nei dvejus metus pasiekė žemiausią ribą. Rinkimuose ši politinė jėga atsidurtų ties 5 proc., garantuojančių vietą Seime, riba.
Politologai teigia, kad dėl teismų šleifo buvo priversti atsitraukti partijos lyderiai V. Uspaskichas ir V. Gapšys. Be to, pastarasis vargu ar galėjo būti tinkamiausias atremti prezidentės kritiką partijos atžvilgiu. Tam, matyt, tinkamiausia pasirodė Loreta Graužinienė – taip pat moteris, panašaus amžiaus kaip ir prezidentė, artima statistiniam Darbo partijos rinkėjui.
„Tačiau ar tas ėjimas pasiteisino, – kitas klausimas. Jeigu iš tiesų toks ėjimas buvo planuojamas. Pamatėme, kad, užuot buvusi skydu, L. Graužinienė pabandė pasidaryti ieties smaigaliu. Ir nenuostabu, kad Darbo partijos ir Seimo Pirmininkės reitingai nuo to nekilo. Taigi ji galėjo būti geras skydas, tačiau kaip puolimo įrankis, manau, yra netikęs“, – apie naujosios Darbo partijos lyderės veiksmus kalba ISM universiteto ekonomikos ir politikos programos vadovas Vincentas Vobolevičius.
Nėra idėjos – nėra sekėjų
Verslo politikos ir komunikacijos konsultantas Arūnas Pemkus teigia, kad populizmas – momentinis ėjimas, kritikuojant kitas partijas ar politinius veikėjus. Tačiau tolimesnėje politinėje veikloje tai neturi ateities.
„Konfliktuoti ir kritikuoti gali visi, bet tai yra laikinas dalykas. Jei nėra alternatyvos, sprendimo variantų, lieka tik kritika. Tuomet labai lengva žurnalistams arba rinkėjams paklausti tokio kandidato: o ką jūs darytumėt kitaip? Jeigu nėra atsakymo, vadinasi,nėra ir jokių idėjų, o be idėjos, filosofijos, tikslų – nėra partijos, politinės valios ir sekėjų“, – tvirtina Verslo politikos ir komunikacijos konsultacinės firmos „Fipra Lithuania“ vadovas A. Pemkus.
Politologai teigia, kad rinkėjų akyse Darbo partija smuko ne vien dėl dažnos vadovų kaitos. Pakenkė ir silpnesnių politinių jėgų – Naujosios sąjungos, Krikščionių partijos prisijungimas. Vargu ar pritraukta daugiau rinkėjų, tačiau akivaizdu, kad išbarstyta buvusi partijos vidinė drausmė.
„Paprastai tie maži dariniai, kurie prisijungia prie stambesnės politinės partijos, iš dalies kažkiek balsų pritraukia, bet paskui mažina elektorato prieraišumą, pasitikėjimą motinine partija ir vėliau rezultatas būna toks, kad ta partija ne laimi, o pralaimi, prisijungusi tuos mažesnius darinius“, – nurodo J. Novagrockienė.
Be to, prijungtų partijų lyderiams teko kažką pažadėti. Ko gero, taip Darbo partijos kandidatu į Prezidentus pasirinktas Artūras Paulauskas, vargu ar galintis ką nors laimėti šiuose rinkimuose.
„Jis gal turėjo didesnę galimybę prieš 10 metų. Abejoju, ar dabar tai duos papildomų populiarumo taškų pačiai partijai“, – teigia A. Pemkus.
Politologai sako, kad Darbo partijos artimiausia ateitis labai priklausys nuo to, ar už grotų sės V. Uspaskichas.
Kas nutiks, jei idėjinis vadas atsidurs už grotų?
„Jeigu V. Uspaskichas išlieka politiškai aktyvus, gali sugrįžti į eterį, manau, partijos perspektyva yra panaši į tokią, kokia buvo iki šiol: ji nebus pagrindinė, bet išliks įtakinga antro plano koalicinė žaidėja, kenčianti nuo visų vieno asmens partijų problemų. Jeigu V. Uspaskichas sėda arba kažkokiu būdu yra priverčiamas (net jei nesėda) pasitraukti iš aktyvaus politinio gyvenimo, manau, kad Darbo partija pradės po truputėlį išsivaikščioti“, – ateitį prognozuoja V. Vobolevičius.
Neabejotinai Darbo partijai lakmuso popierėliu bus ir artėjantys Prezidento bei Europos Parlamento rinkimai. Apklausos rodo, kad Darbo partija savo elektorato balsus barsto konkurentų naudai, o, jei nepavyks, šiuose rinkimuose gali nusigręžti dar daugiau rinkėjų.