Dar nepasiekus galutinio sutarimo dėl to, iš kokių lėšų bus kompensuojamos pensijos, A. Pabedinskienės ministerija siūlo senjorams kompensuoti ir kainų kilimą.

Ministrės komanda kelia naują iniciatyvą – pensininkams atlyginti infliaciją. Opozicijai tokie užmojai kelia nuostabą.

Kompensuos infliaciją už penkerius metus?

Tebederinant pensijų kompensavimo mechanizmą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija prabilo apie papildomą malonę pensininkams.

„Ministerija laikosi nuostatos, kad pripažįstant ekonomikos atsigavimą, turi būti panaikinti ir visi mažinimai ir laikas pradėti kalbėti apie bent jau paskutinių 5 m. infliacijos kompensavimą. Juk žmonės ne tik kad gavo sumažintas išmokas, infliacija savo ruoštu mažino jų perkamąją galią, blogino socialinę aplinką ir buitį“, - DELFI teigė A. Pabedinskienės patarėjas ryšiams su visuomene Arūnas Malinovskis.

Pašnekovas patikslino, jog infliacijos kompensavimo klausimas kol kas keliamas tik pensijų lygiu. Apie infliacijos kompensavimą, pvz., socialinių išmokų gavėjams ministerija kol kas nekalba.

„Šiuo atveju kalbame apie pensijas. Dauguma jų (socialinių išmokų – DELFI) yra susietos su skirtingais fiksuotais dydžiais – minimaliu gyvenimo lygiu ir pan. Ir yra ne tik Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kompetencijoje. Todėl tai jau politinės koalicijos klausimas“, - aiškino A. Malinovskis.

Kiek ir kaip pensininkams būtų kompensuojama infliacija – ministerija kol kas neskaičiuoja. Na, o infliacija savaime per pastaruosius penkerius metus buvo gana nemaža. Statistikos departamento DELFI pateiktais duomenimis, kainos nuo 2008 m. gruodžio iki 2013 m. gruodžio pakilo 12,2 proc.

E. Masiulis: gal jie prieš posėdį „gramą padaro“?

Eligijus Masiulis
Liberalų sąjūdžio pirmininkas ir frakcijos Seime seniūnas Eligijus Masiulis DELFI teigė nesuvokiantis tokios A. Pabedinskienės iniciatyvos.

„Gal jie ten kartais prieš posėdį gramą padaro? Tokie pareiškimai – neatsakingi, nepagrįsti biudžeto resursais – tik dar labiau varo į kampą. Kaip buvo neatsakingai, neišstudijavus situacijos pasižadėta labai skubiai kompensuoti pensijų sumažinimą, dabar, žiūriu, brendama dar toliau. Patarčiau susilaikyti nuo tokių pareiškimų, kol nėra aišku, kaip vystysis valstybės ekonomika, kaip bus renkami mokesčiai. Kažkoks pažadų paradas vyksta“, - stebėjosi E. Masiulis.

Pasak jo, savaime keista, kodėl ministerija kalba apie infliacijos kompensavimą vienai socialinei grupei – pensininkams.

„Akivaizdu, kad daromi politiniai pareiškimai siekiant įtikti senjorams. Bet tokio principo įtvirtinimas skaldo visuomenę. Antras dalykas – tai nepagrįsta niekaip valstybės ekonominiais resursais. (…) Kodėl išskiriama viena grupė? Infliacija palietė visas visuomenės grupes: ir tuos, kurie atlyginimus gauna, ir studentus, ir ką tik nori. Man atrodo, šiandieną kalbėti apie indeksavimą pagal infliaciją yra ne tik neatsakinga. Dar neišsprendę kompensavimo klausimo, kalbame apie pensijų padidinimą. Bet ar tikrai yra galimybė, labai abejoju“, - sakė E. Masiulis.

Pašnekovo nuomone, pačios batalijos dėl pensijų kompensavimo visuomenėje kelia susipriešinimą.

„Manau, kad jau dabar valdančioji dauguma, labai neatsakingai pateikdama karštligiškas paieškas dėl įvairių mokesčių, supriešino visuomenę. Ar tai paimsime alkoholio akcizus, ar tą patį automobilių mokestį – priešinami visuomenės sluoksniai. Nes neva pensininkams reikia kompensuoti ir dėl to reikia įvedinėti tokius mokesčius, sakyčiau, jau pats pagrindimas yra absoliučiai neatsakingas ir socialiai konfrontuojantis“, - teigė E. Masiulis.

Finansų viceministras: prieš kalbant reikia paskaičiuoti

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užuominomis apie infliacijos kompensavimą pensininkams stebisi ir finansų viceministras, „tvarkietis“ Vytautas Galvonas.

Vytautas Galvonas
„Jie drąsiai tokius pareiškimus pateikia. Nes žmonės juos labai greit „pasigauna“. Ir po to reikia Finansų ministerijai galvoti, iš kur tuos pinigus paimti. O kai Finansų ministerija siūlo savo variantą – prasideda grandininė reakcija nepatenkintų“, - kalbėjo V. Galvonas.

Pasak jo, penkerių metų infliacijos kompensavimas pareikalautų milžiniškų pinigų, kurių valstybės kišenėje kol kas nematyti.

„Nežinau, ką Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turi mintyje. Bet jeigu tokie skaičiai (12,2 proc. infliacija per penkerius metus – DELFI), tai yra, manau, šimtai milijonų, kuriuos reikės iš kažkur paimti. Iš kažkur paimti – tai vėl iš tų pačių žmonių. Iš vienos pusės duoda, iš kitos pusės atima. Čia nei šis, nei tas“, - pozicijos neslėpė V. Galvonas.

Dirbantiesiems žadėti neskuba

Tuo tarpu dirbantiesiems, kuriems Andriaus Kubiliaus Vyriausybė taip pat nurėžė, pavyzdžiui, ligos ir motinystės pašalpas, teks palaukti. Seimo narys, „darbietis“ Petras Čimbaras yra įregistravęs siūlymą atstatyti ligos išmokas į prieškrizinį lygį, tačiau ministerija kol kas nesiima ieškoti maždaug 100 mln. litų, kurių reikėtų šio pasiūlymo įgyvendinimui.

„Seimo nario iniciatyva turi sulaukti pritarimo bent pirmajame svarstyme, toliau įsijungtų ir Vyriausybė“, - teigė ministrės patarėjas A. Malinovskis.