Pačiame Panevėžio rajono pakrašty, atokiame Linkaučių kaime, esančiuose globos namuose gyvena 62 nepilnamečiai. Jų kambariai nepanašūs į tuos, kokiuose daugiausia laiko praleidžia šeimose augantys bendraamžiai. Globotinių gyvenamieji kambariai nejaukūs, juose nėra vaikų asmeninių daiktų, nėra nuotraukų ir netgi žaislų. Tokį liūdną vaizdą pamatė globos namuose apsilankę Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tikrintojai.

Net ketvirtadalis jų apklaustų globotinių pripažino netgi negalintys išsakyti savo nuomonės, kaip turėtų atrodyti kambarys.

Atsakymą į ministerijos atsiųstas patikrinimo išvadas rengianti globos namų direktorė Jūratė Pagojienė tvirtina, kad jos yra tendencingos – apžiūrėję tik keletą kambarių, tikrintojai pasmerkė įstaigą.

„Nepasakysime aštuoniolikmečiui, kad jis mašinyčių prisidėtų. Kur gyvena mažieji, yra ir žaislų, ir žaidimų kampelis, o mergaičių kambariai papuošti, ten ir nuotraukų yra. Tiesa, po renovacijos neleidom sienų badyti ir skylių daryti. Vaikų asmeninių daiktų daugiau ne gyvenamuosiuose, o poilsio kambaryje“, – aiškino J. Pagojienė.

Kritikuoja pačius tikrintojus

Globos namams nėra palankios ir tikrintojų padarytos išvados apie įstaigos emocinę aplinką. Apklausos rezultatai rodo, kad didelė dalis vaikų čia jaučiasi nesaugūs.

Net 46 proc. apklaustųjų nurodė, kad jaučiasi neapsaugoti nuo patyčių ir net 42 proc. – nesijaučia saugūs nuo smurto.

Maža to, vaikų nuomonė globos namų darbuotojams per mažai rūpi. 21 proc. apklaustųjų prisipažino, kad jų pasiūlymų ir idėjų net neklausiama.

Linkaičių vaikų globos namai
Direktorė mano, kad ir šie skaičiai nėra tikslūs. J. Pagojienę stebina, kad ministerijos specialistams išvadoms padaryti pakako vos pusvalandį pabendrauti su vaikais. Maža to, įstaigos vadovės nuomone, apklausdami vaikus tikrintojai nesilaikė apklausos reikalavimų.

„Septynmečiui, aštuonmečiui ir penkiolikmečiui buvo paduota ta pati anketa. Jei vaikas, turintis specialiųjų poreikių, neįskaitė klausimo ir jam draugas pirštu pabaksnojo, kur dėti pliusiuką, nemanau, kad tokia apklausa duoda teisingus rezultatus, atspindinčius tikrąją padėtį“, – pačius tikrintojus sukritikavo J. Pagojienė.

Be to, pasak jos, patyčios ir smurtas tarp bendraamžių – ne vien tik šios įstaigos problema.

Globos namams kliuvo ir už vaikams taikomas netinkamas drausminimo priemones. Tikrintojus nustebino, kad neišsiaiškinusi, kas subraižė ką tik nudažytą sieną, globos namų administracija nubaudė visus vaikus – vieną mėnesį neišmokėjo kišenpinigių. Departamento specialistų nuomone, tokia bausmė galėjo padaryti daugiau žalos, nei duoti naudos, nes grupinių drausminamųjų priemonių taikymas supriešina vaikus.

Ministerijos specialistai pabrėžė, kad personalas, užuot nubaudęs solidariai visus, turi su vaikais kalbėtis, aiškinti, koks elgesys nepriimtinas.

Tualetai be užraktų

Panevėžio rajono vaikų globos namai nepakankamai stengiasi, kad auklėtiniai įgytų kasdieniame gyvenime reikalingų įgūdžių. Vaikai nemokomi planuoti išlaidų maistui, nesudarytos sąlygos patiems išsirinkti ir nusipirkti drabužių – šie jiems atvežami tiesiai į globos namus.

Ministerijos specialistų nuomone, globotinis per mėnesį turėtų gauti ne mažiau nei 52 Lt kišenpinigių, o Linkaučių globos namų gyventojai gauna nuo 5 iki 80 Lt, priklausomai nuo elgesio, mokymosi rezultatų.

Tikrintojai neigiamai įvertino ir neseniai renovuotas globos namų patalpas. Higienos normas, numatančias, kad vaikui turi tekti ne mažiau nei 6 kvadratiniai metrai ploto, atitinka tik penki iš 14-os gyvenamųjų kambarių. Kituose vaikai gyvena pernelyg ankštai. Taip pat įstaigoje per mažai tualetų ir dušų, bet užvis labiausiai tikrintojus šokiravo, kad kai kurios asmens higienos patalpos neturi vidinių užraktų.

Vaikų saugumo personalas irgi negali užtikrinti, nes darbuotojų per mažai. Globos namuose naktimis lieka tik keturi suaugusieji – po du kiekviename aukšte.

Globėjams dėmesio per daug

Ministerijos tikrintojai vaikų globos įstaigoje suskaičiavo per dvidešimt pažeidimų. J. Pagojienė pripažįsta, kad ištaisyti bus tikrai ne visi. Anot direktorės, liks neišpildyti reikalavimai, susiję su patalpų konstrukcija – nepadaugės dušų ir nepadidės gyvenamieji kambariai.

„Tokių įstaigų kaip mūsų šalyje labai daug. Vienintelis dalykas, ką mes galėtume padaryti, tai trečdaliu sumažinus vaikų pakeisti gyvenimo sąlygas“, – teigė J. Pagojienė.

Direktorė sako ne su visomis ministerijos pastabomis sutinkanti. Kokioms prieštarauja, nenori komentuoti.

„Kai kurios pastabos smulkmeniškos. Jei dokumente trūksta vieno žodžio, jau įrašė į išvadas“, – stebisi įstaigos vadovė.

Jos nuomone, priežiūros institucijų dėmesys vaikų globėjams yra viena priežasčių, kodėl nesikuria šeimynos, nors valstybė jose globojamam vaikui išlaikyti skiria dvigubai didesnį finansavimą nei augančiam globos namuose.

„Į šeimos vaiką per didinimo stiklą niekas taip nežiūri, kaip žiūri į augantį šeimynoje ar globos namuose“, – mano J. Pagojienė.

Kur padėti trisdešimt vaikų?

Iš globos namus patikrinusios ministerijos išvadų sulaukę Panevėžio rajono vadovai griebėsi už galvų.

Meras Povilas Žagunis buvo pasiryžęs netgi lėkti į ministeriją aiškintis. Jis neslepia buvęs įsitikinęs, kad rekonstruoti, sutvarkyti globos namai Linkaučiuose yra idealūs gyventi vaikams.

Vis dėlto Savivaldybės atstovai nulėkė ne į Vilnių, o į Molėtus, kur įkurti pavyzdiniai Lietuvoje, prieš trejus metus statyti vaikų globos namai.

Savivaldybės administracijos direktorius Vitalijus Žiurlys pripažįsta: kad Panevėžio rajono vaikai gyventų taip, kaip globotiniai molėtiškiai, reikėtų statyti naujus globos namus arba perpus sumažinti vaikų. Kur tada dėti maždaug trisdešimt globotinių, jei Panevėžio rajone svetimiems vaikams duris atveria tik viena, Gražinos ir Vidanto Grigaliūnų šeimyna Teberešiškių kaime, rajono valdžiai – neįmenama mįslė.

„Visoje šalyje tos pačios problemos dėl globos namų. Ministerijai turbūt pačiai teks savo reikalavimus pakeisti. Įtariame, kad juos nuo užsienio nukopijavę surašė. Sąlygos Linkaučiuose gyventi geros, bet tokių, kokių nori ministerija, neįmanoma sudaryti“, – pripažįsta V. Žiurlys.

Anot jo, ir pavyzdiniais laikomi Molėtuose jau po keleto metų neatitiks Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos reikalavimų. Mat ateityje globos namų šeimynose galės gyventi nebe po 12-a, o po 8-is vaikus. 

Vadovus stebina ne tik keliami reikalavimai dėl vaikų gyvenimo sąlygų, bet ir dėl jų auklėjimo Linkaučiuose dirbantiems pedagogams išsakyti priekaištai.

„Nelogiška, kad prasižengusiam vaikui globos namai nebegali neišmokėti kišenpinigių. Tai kokią dar jam drausminę priemonę sugalvoti? Mes sutinkame, kad ten bėdų yra, vaikai juk ne iš idealių šeimų atėję, bet realybėje ne visai taip, kaip tikrintojai nupiešė“, – tvirtina V. Žiurlys.

Jis nemato nieko blogo ir dėl to, kad globos namų direktorė už subraižytą sieną nubaudė visus.

„Direktorė neišmokėtų kišenpinigių kitur nepanaudojo, jie liko vaikų ekskursijai“, – užstojo V. Žiurlys.

Alternatyva – šeimynos

Socialinių paslaugų priežiūros departamento vedėjo pavaduotoją Kristiną Suslavičiūtę-Jokubauskienę stebina Savivaldybės gynybinė pozicija.

„Visose globos įstaigose patikrinimas vyksta vienodai – kalbamasi su darbuotojais, su vaikais. Stengiamės pažiūrėti tikrai lanksčiai ir atsižvelgiame į įstaigos situaciją, bet reikalavimai privalomi visiems. Ir jie nėra nauji, parengti tikrai ne nuo kažko nusirašant, o derinti su įvairiomis asociacijomis, mokslininkais, atliekant daugybę tyrimų.

Įstaigos turi siekti, kad atitiktų reikalavimus, o ne šie būtų pritempiami prie įstaigų“, – teigė K. Suslavičiūtė-Jokubauskienė.
Anot jos, savivaldybės turėtų skatinti alternatyvą globos namams – šeimynų steigimą, nes kuo didesnė globos įstaiga, tuo mažesnis juose vaikų saugumas.

„Šeimynose ar parapijiniuose, mažuose globos namuose problemų gerokai mažiau“, – teigė ministerijos atstovė.

Tačiau šalyje yra 60 savivaldybių, o šeimynų – tik 48-ios.

Panevėžio rajone dar prieš keletą metų veikė dvi, dabar telikusi viena.
Naujamiestyje gyvenantys Alina ir Julius Vaupšai, užauginę šešis svetimus vaikus, pripažįsta, kad šeimynos atsisakė ne tik dėl savo amžiaus – kai jauniausia globotinė tapo pilnamete, J. Vaupšui buvo per 60 metų, jo žmona peržengusi 50-metį.

„Turėti šeimyną iš tiesų nemaža rizika. Savo ar žmonos giminę dar gali žinoti, o paimtas globoti svetimas vaikas – tarsi baltas lapas. Kad ir ką sakytum, paveldimumas daro savo. Kartais pamatai, kad esi bejėgis ką nors pakeisti“, – teigia J. Vaupšas.