Už teismo sprendimo dėl dvikalbių užrašų nukabinimo nevykdymą Šalčininkų savivaldybės administracijos direktorius Boleslovas Daškevičius nubaustas solidžia bauda – daugiau nei 43 tūkst. Lt. Didžiąją dalį šios sumos padengti susiruošė Lenkijos partijos „Teisė ir teisingumas“ atstovai.
Ketvirtadienį paskelbta, jog šios partijos parlamentarai Mariuszas Blaszczakas ir Adamas Lipinskis B. Daškevičiui perduos partiečių surinktus 30 tūkst. zlotų (apie 24,6 tūkst. Lt).
Tiesa, zlotų pilno lagamino M. Blaszczakas ir A. Lipinskis neatgabeno. Paskelbta, kad parama B. Daškevičiui perduota pavedimu į specialią sąskaitą, kurioje jau kurį laiką kaupiami pinigai administracijos direktoriui skirtai baudai.
Patys į Šalčininkus atvykę parlamentarai patvirtino, jog į specialią Lietuvos lenkų sąjungos (LLS) sąskaitą pervesta 30 tūkst. zlotų.
„Teisės ir teisingumo“ frakcija nutarė paremti (B. Daškevičių – DELFI) pervedimu į LLS sąjungos sąskaitą, solidarumo fondui, 30 tūkst. zlotų sumą“, - sakė M. Blaszczakas.
Anot Lenkijos parlamentaro, parama neturėtų būti traktuojama kaip kišimasis į Lietuvos vidaus politiką, esą tai pirmiausiai parama lenkų mažumai ir jos teisei į užrašus gimtąja kalba.
„Manome, kad reikia remti visus, kurie pasisako už tai, kad visų mažumų teisės kiekvienoje demokratinėje ir laisvoje valstybėje būtų gerbiamos. Lenkijoje taip yra: už Lietuvos sienos, pavyzdžiui – Punske vietovardžiai, mokyklų pavadinimai yra dvikalbiai. Tai yra Europos Sąjungos standartas. Standartas, kurio laikomasi Lenkijoje. Manome, kad jo turi būti laikomasi ir Lietuvoje“, - tęsė M. Blaszczakas.
Paklaustas, ar Lenkijos valdžiai priimtinas teismo sprendimų nevykdymas, parlamentaras teigė kiek plačiau interpretuojantis B. Daškevičiaus situaciją.
„Teismo sprendimus, žinoma, reikia vykdyti. Tik klausimas dėl mūsų civilizacijos ir mūsų bendrijos pamatų. Nes ir Lenkija, ir Lietuva yra Europos Sąjungos bendrijoje. Europos Sąjungoje yra tokios taisyklės, kai kiekviena mažuma turi teisę naudoti savo kalbą“, - sakė politikas.
„Tai nėra parama už teismo sprendimų nevykdymą. Tai solidarumo fondas tiems, kurių teisės nėra gerbiamos“, - pridūrė M. Blaszczakas.
Parlamentaras žurnalistus bent tris sykius pakvietė į Punską pasižiūrėti, kaip atrodo dvikalbės lentelės lietuvių tautinės mažumos gyvenamoje vietovėje. „Lietuvių mažuma Punske, taigi Lenkijos teritorijoje, yra remiama Lenkijos valdžios. Gali naudoti lietuvių kalbą, pavadinimai – lietuvių ir lenkų kalbomis. Ir tai standartas. Lietuva ir Lenkija – abi valstybės priklauso Europos Sąjungai, ir tai mūsų bendras standartas“, - kartojo M. Blaszczakas.
Sykiu politikas pažymėjo, esą Lenkijoje nėra buvę tokio atvejo, kai „lietuvių tautinės mažumos atstovas, Lenkijos pilietis, būtų verčiamas nuimti lenteles lietuvių kalba nuo privačios nuosavybės“.
„Tokių atvejų Lenkijoje nėra. Ir esu įsitikinęs, kad niekada ir nebus“, - pabrėžė politikas.
M. Blaszczako žodžiais, Lietuvos lenkai verti tokios pat pagarbos, kokią Lenkija rodo savo lietuviams.
„Mes gerbiame lietuvius, gyvenančius Lenkijoje. Remiame lietuvius. (…) Suteikiame jiems galimybes naudoti ir plėtoti savo kultūrą, kalbą. Taigi manome, kad Lietuvoje lenkų mažuma turėtų turėti tokias pat teises, kokias turi mažumos kitose Europos Sąjungos valstybėse“, - akcentavo parlamentaras.
Palygino su Baltarusija
M. Blaszczako kolega A. Lipinskis į pokalbį įsiterpė palygindamas situaciją Lietuvoje su padėtimi, kurioje atsidūrė žmogaus teisių aktyvistai Baltarusijoje.
„Tai (reikalavimai pašalinti dvikalbius užrašus – DELFI) – netelpa mūsų politiniuose rėmuose. Ir truputį stebimės, kad Lietuvoje yra tokia praktika. Norime įtikinti Lietuvos parlamentarus, kad šiuo atžvilgiu pakeistų įstatymą. Ir duosiu dar vieną pavyzdį. (…) Yra atvejai, pavyzdžiui, Baltarusijoje, kai žmonės baudžiami už politinius įsitikinimus. Tie žmonės sėdi kalėjime, o mes taip pat reiškiame jiems solidarumą. Taip pat galima mums prikišti, kad laužome ar kvestionuojame Baltarusijos įstatymus“, - kalbėjo politikas.
Jis neslėpė smerkiantis Lietuvos įstatymus, pagal kuriuos baudžiami lenkų tautinės mažumos rajonų administracijų vadovai.
„Kartais įstatymai būna blogi. Mano manymu, Lietuvos įstatymai šiuo atžvilgiu yra blogi“, - sakė A. Lipinskis.
Pats B. Daškevičius žurnalistams teigė nežinantis, kiek pinigų skiria Lenkijos partija, o taip pat – kiek lėšų jau surinkta savotiškam jo gelbėjimo fondui. Kai tik bus sukaupta pakankamai pinigų, jis žada sumokėti visą teismo skirtą baudą.
„O kokia išeitis? Gal parduoti butą?“ - liūdnai juokavo administracijos direktorius.
DELFI primena, jog bauda B. Daškevičiui piktinosi ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija bei jos lyderis Valdemaras Tomaševskis.
