Seimo narys, Peticijų komisijos pirmininkas Petras Čimbaras siūlo į prieškrizinį lygį atstatyti Andriaus Kubiliaus Vyriausybės apkarpytas ligos pašalpas bei jų apskaičiavimui taikomą maksimalų kompensuojamąjį uždarbį.
„Darbietis“, remdamasis gyventojų peticija, pirmiausiai siūlo grąžinti ankstesnį ligos pašalpos dydį. Krizės laikotarpiu nustatyta, kad „nuo trečiosios iki septintosios (įskaitytinai) laikinojo nedarbingumo dienos mokama 40 procentų, o nuo aštuntosios laikinojo nedarbingumo dienos – 80 procentų“ darbo užmokesčio dydžio pašalpa. P. Čimbaras siūlo atsisakyti šių A. Kubiliaus laikais įvestų ribojimų ir nustatyti, kad visą nedarbingumo laikotarpį mokama 85 proc. darbo užmokesčio dydžio pašalpa.
Be to, parlamentaras siūlo padidinti maksimalią sumą, nuo kurios gali būti skaičiuojamas pašalpų dydis. Šiuo metu vadinamasis maksimalus kompensuojamasis uždarbis sudaro 3,2 einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžius. Šiuo metu maksimali suma, kokia gali būti taikoma skaičiuojant pašalpos dydį, siekia apie 4,76 tūkst. Lt iki mokesčių. P. Čimbaras siūlo koeficientą pakelti iki penkių. Taikant dabartinį draudžiamųjų pajamų dydį, maksimalus kompensuojamasis uždarbis sudarytų jau 7,44 tūkst. Lt iki mokesčių.
Iniciatyvos autorius DELFI teigė manantis, jog laikas atsisakyti „krizinės“ pašalpų skaičiavimo metodikos.
„Tai buvo laikinas sumažinimas. O tas „laikinas“ – jau ketveri metai. Pagalvokite – už dvi dienas moka darbdavys, už tris dienas moka ligonių kasos, ir tik 45 proc. Žmonės labai nuskriausti, turi ligoti žmonės eiti į darbą, užkrėsdami kitus. Jeigu pensijas atstatome, teisėjams ir Seimo nariams atlyginimus atstatome, tai reikia atstatyti ir „biuletenį“ iki prieškrizinio varianto“, - kalbėjo P. Čmbaras.
Anot „darbiečio“, paskaičiuota, kad toks ligos pašalpų atstatymas valstybei kainuotų apie 100 mln. Lt. Vis dėlto P. Čimbaras įsitikinęs, kad realus skaičius kur kas mažesnis.
„Kalbėjausi su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Reikėtų papildomai apie 100 mln. litų. Bet kai aš klausiau kiek yra žalos padaroma (dėl apkarpytų ligos pašalpų – DELFI), už kiek milijonų litų, nei Sveikatos apsaugos, nei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija man nieko negalėjo atsakyti. O iš tikrųjų žala yra didelė. Jeigu žmogus serga, užkrečia kitą žmogų, kiek nepagaminamos produkcijos? Kiek pridėtinės vertės nesukuriama? Šito niekas nėra suskaičiavęs. Gal kartais mes jau 200 mln. Lt žalos padarėme?“ - retoriškai klausė P. Čimbaras.
Ministerija: tai tik paprasta Seimo nario iniciatyva
Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės patarėjas ryšiams su visuomene Arūnas Malinovskis DELFI teigė, kad ministerija tokią iniciatyvą svarstytų tik tuomet, jeigu Seime atsirastų pritarimas P. Čimbaro iniciatyvai.
„Seimo nario teisė yra registruoti pataisas ir jeigu Seimas pritars, ministerija pasiruošusi jas vykdyti. (…) Kadangi Seimo narys tik registravo pataisas ir išplatino pranešimą spaudai, tai norėtume sulaukti, ar bus bent pirminis pritarimas Seimo nario siūlymui. Kol nėra bent pirminio balsavimo, tai kol kas yra tik paprasta Seimo nario iniciatyva“, - sakė A. Malinovskis.
„Ministerijos pozicija iš principo ta, kad kuo geriau žmogui, tuo geriau ir mums. Kadangi tai susiję su finansais, tai paprastai svarstoma Vyriausybėje, o Vyriausybėje yra ir Finansų ministerija, kuri pateikia savo matymus bei įžvalgas. Ne visoms iniciatyvoms yra pritariama, bet pagal galimybes stengiamasi pritarti“, - pridūrė A. Pabedinskienės atstovas.
DELFI primena, jog valdantieji sutaria dėl užmojo pensijas kompensuoti iš papildomų pajamų, kuriomis biudžetą tikimasi aprūpinti pakėlus alkoholio akcizą. Vyriausybė planuoja, kad per trejus metus pensininkams galėtų išmokėti 443 mln. Lt: 88,6 mln. Lt šiemet ir po 177 mln. Lt kitais ir dar kitais metais. Premjeras Algirdas Butkevičius yra sakęs, kad pinigų kompensacijos galima būtų gauti iš iki 20 proc. didesnių alkoholio akcizų.
Vis dėlto ekonomistai šią viziją vertina skeptiškai.