Pavyzdžiui, pastebima, kad karaliai ir karalienės sensta gražiai, tuo tarpu žmonės, kurių pečius užgulusi didžiulė atsakomybė, sendami įgauna nerimo, skausmo ir pykčio žymių.

Lietuvoje viena sudėtingiausių darbo vietų yra premjero postas, todėl DELFI pasiteiravo trijų pastarųjų metų ministrų pirmininkų, kokią įtaką jų sveikatai turėjo Vyriausybės vadovo pareigos.

Premjero pareigas 2006-2008 m. ėjęs socialdemokratas Gediminas Kirkilas teigia, kad dveji metai Vyriausybės vadovo poste neturėjo didelės įtakos sveikatai, nors emociškai šis laikotarpis buvo įtemptas. G. Kirkilo vadovavimo laikotarpis išsiskiria tuo, kad premjerui teko vadovauti konservatorių remiamai mažumos Vyriausybei.

Konservatorius Andrius Kubilius premjero pareigas ėjo 2008-2012 m. Jam tik pradedant vadovauti ministrų kabinetui, į Lietuvą atsirito ekonominė krizė, kuri reikalavo itin nepopuliarių sprendimų, nulėmusių ir dalies visuomenės priešiškumą A. Kubiliui asmeniškai. A. Kubilius pripažįsta, kad per premjerystės metus teko daug nervintis, bet visuomet gelbėjo sportas.

Dabartinis premjeras Algirdas Butkevičius Vyriausybei vadovauja nuo 2012 m. pabaigos, tačiau ir jis jau patyrė, ką reiškia koalicijos partnerių interesų derinimas.

G. Kirkilas miega vos kelias valandas

G. Kirkilas pripažįsta, kad premjero darbas „ne pats sveikiausias, švelniai tariant“, tačiau, nepaisant užimtos darbotvarkės, politikas miego trūkumu nesiskundė, mat įprastai miega tik po 4-5 valandas.

„Esu išmėginęs įvairias pareigas ir galiu pasakyti, kad premjero – pačios sunkiausios, nors premjeras yra tik trečias asmuo pagal mūsų Konstituciją. Žinoma, buvo mažiau laiko sportuoti, bet po premjerystės jokių pasikeitimų aš nejaučiu, nors, aišku, daugiau pražilau, bet tai nebūtinai susiję su pareigomis. Juk ir amžius atėjo. Kitas dalykas, buvau šiek tiek praradęs teniso formą, bet greičiausiai irgi ne tiesiogiai dėl pareigų, o dėl to, kad buvo mažiau laiko treniruotis“, - pasakojo G. Kirkilas

Jo pasakojimu, atgauti fizinę forma prireikė apytiksliai metų. G. Kirkilas pripažįsta, kad pasibaigus kadencijai jautė palengvėjimą, nes sumažėjo atsakomybės, nebereikia kovoti su Seimo nariais dėl sprendimų pagrįstumo.

„Po premjerystės jokių sveikatos nusiskundimų neturėjau, išskyrus tai, kad neseniai iškrito danties plomba“, - aiškina G. Kirkilas.

Klausiamas, kaip tvarkėsi su patiriamu stresu, socialdemokratas pamini sportą: „Aš vieną kartą esu pasakęs, kad neįsivaizduoju, kaip galima dirbti politikoje nesportuojant. Kiti net įsižeidė“.

„Mano buvo mažumos Vyriausybė, tai buvo daug neprognozuojamų veiksnių. Tai po sunkių dienų gerokai iki nuovargio pažaisdavau tenisą. Kitas mano hobis – žvejyba. Irgi labai geras, gali atsipalaiduoti, nes būni gamtoje, o jeigu kimba, tai dar geriau“, - svarstė G. Kirkilas.

Dėl mitybos politikas teigė sunkumų premjeravimo metu nepatyręs, nes pietūs ir vakarienės dažniausiai būdavo derinamos su neoficialiais susitikimais.

„Ryte aš beveik nieko nevalgau, tik geriu stiprią kavą. Pietūs dažniausiai būdavo su ministrais ar su kuo nors, praktiškai nebūdavo atvejų, kad pietaučiau vienas. O paskui vakare pavalgydavau, kai turėdavau laiko“, - aiškino G. Kirkilas ir pridūrė, jog daugiau kaip dvidešimt metų nesirgo.

„O jeigu ir peršąlu, tai sergu labai trumpai – praktiškai vieną dieną. Matyt, tai paveldėta iš tėvų ar senelių. Kitas dalykas, mūsų senelė, kuri mus visus septynis išaugino, neleisdavo mums ir net mano mamai vartoti antibiotikų. Ir mes niekada negėrėme. Aš nė karto nesu gėręs antibiotikų“, - sakė socialdemokratas.

A. Kubilius: po kiekvienų rinkimų susergu

Konservatorių, liberalų, liberalcentristų ir „prisikėlėlių“ Vyriausybei vadovavęs A. Kubilius, išgirdęs klausimą apie premjero pareigų įtaką sveikatai, juokavo, jog per tuos metus pajuto greičiau nuo galvos dingstančius plaukus.

„Bet š tikrųjų gal net priešingai: kadangi jaučiau psichologinę įtampą (jos tikrai yra daugiau nei būnant eiliniu Seimo nariu), tai ji man transformavosi į vidinį fizinio aktyvumo poreikį. Man toks jausmas, kad būdamas premjeru susirasdavau dvigubai daugiau fizinės veiklos: važinėjau dviračiais, daug vaikščiojau – kur kas daugiau nei dabar, kai galiu gyvent labiau atsipalaidavęs“, - pasakojo A. Kubilius.

Jo teigimu, pasibaigus buvusiai kadencijai kūnas šiek tiek aptingo.

„Tuo metu man tikrai jausdavosi, kad norėdamas iš naujo pasikrauti „akumuliatorių“ ir atgauti psichologinę pusiausvyrą turėdavau gauti didelį fizinį krūvį. Jeigu dėl kokių nors priežasčių savaitgalį negalėdavau sau to leisti, tai tada adrenalino stoka pradėdavo labai jaustis ir būdavo sunku be fizinio krūvio iškentėti“, - pridūrė konservatorius.

Klausiamas, ar teko dirbti sergant, A. Kubilius prisiminė per daug nesirgdavęs, nes atsakomybė bei įtampa neleidžia organizmui atsipalaiduoti.

„Iš savo patirties žinau, kad rinkimų kampanijas visad baigiu tuo, kad po rinkimų nakties visada apsergu gripu. Tai kol yra įtampa, tol kūnas ginasi nuo visų mikrobų. Bet tik baigiasi rinkimai, psichologinės įtampos nebėra (nesvarbu, ar laimėjom, ar nelaimėjom) ir tada aš būtinai kitą dieną jau viskas – turiu temperatūros, turiu gulėt lovoje ir ta bacila kažkaip sugeba įšokti“, - sakė A. Kubilius.

Konservatorius teigė neturėjęs nusiskundimų dėl mitybos ar miego stokos. Tačiau pasibaigus kadencijai A. Kubilius apie pusę metų negalėjo grįžti į įprastas vėžes.

„Aš jaučiausi, kad staiga nebėra, ką veikti. Toks buvo pojūtis. Adrenalino stoka turi keisto psichologinio poreikio, bet nieko ypatingo nebuvo. Tiesiog pereiti iš ano režimo į dabartinę gyvenseną, man atrodo, užtruko gerus pusę metų“, - sakė politikas.

A. Butkevičius stengiasi valgyti nekaloringą maistą

Dabartinis premjeras A. Butkevičius pripažįsta, kad para galėtų trukti ir ilgiau, mat poilsiui lieka ne itin daug laiko, o dalis darbo šiaip ar taip persikelia namo: grįžus tenka atlikti „namų darbus“, tai yra pasirengti būsimiems susitikimams.

Nuo streso A. Butkevičius, kaip ir kiti jo kolegos, vaduojasi sportu, tačiau bemindamas dviratį sporto klube vis tiek išgirsta įvairių patarimų, ką ir kaip reiktų daryti.

„Paprastai geriausiai pailsiu, kai bent savaitei galiu su žmona galiu išvažiuoti atostogų kur nors už Lietuvos ribų, kur niekas nepažįsta. Abu esame prisiekę vaikščiotojai. Koks bebūtų oras – per karščius ar lietų neatsisakome išvykų kalnų takais. Sveikas nuovargis, gamtos vaizdai geriausiai pailsina akis ir galvą, padeda iš naujo įvertinti savo darbus, problemas ir rūpesčius. Nors atostogų metu negaliu visiškai atitrūkti nuo Lietuvos aktualijų, bet tokia pauzė labai reikalinga“, - aiškina premjeras.

A. Butkevičius sako sveikata nesiskundžiantis ir dėl peršalimo namuose praleidęs tik kokią dieną.

„Bet tądien darbo diena persikėlė į mano namus. Nesilaikau jokių specialių dietų, tik stengiuosi tris kartus (jeigu spėju papietauti), valgyti mažiau kaloringą, sveiką maistą“, - sako politikas.

Medikė: lėtinis stresas silpnina organizmą

Lietuvos širdies asociacijos prezidentė Žaneta Petrulionienė teigia, kad visame pasaulyje pradėta akcentuoti psichologinius rizikos veiksnius, taip pat vis labiau atsižvelgiama į paros bioritmų reikšmę žmogaus organizmui. Tai reiškia, kad poilsio stoka, nekokybiškas ar per trumpas naktinis miegas, lėtinis stresas medikų labai rimtai yra vertinami kaip rizikos veiksniai.

„Visose naujose širdies ir kraujagyslių ligų tarptautinėse gairėse pabrėžiama, kad lėtinis stresas, lėtinio nuovargio sindromas, miego stoka, išsiderinę paros bioritmai, nemiga, naktinis darbas, nuolatinė įtampa yra neabejotini rizikos veiksniai", - DELFI sakė Ž. Petrulionienė.

Klausiama, ar dėl visų šitų rizikos veiksnių žmogus gali imti greičiau senti, medikė teigė, jog kiekvieno žmogaus biologinis ir pasinis amžius yra individualūs, todėl senėjimas yra labiau nulemtas genetinio polinkio.

„Bet, be jokios abejonės, lėtinis stresas ir bioritmų nepaisymas veikia daugybę žmogaus organizmo funkcijų. Pavyzdžiui, kraujospūdį, širdies susitraukimų dažnį, gali nukentėti netgi įvairių hormonų gamyba. Ypatingai kenksminga, jeigu didžiąją paros dalį kraujyje yra padidinta streso hormono koncentracija. Tai savarankiškas rizikos veiksnys. Ypač blogai, jeigu šalia lėtinio streso, nemigos, nuolatinės įtampos kartu yra ir kiti rizikos veiksniai, pavyzdžiui, aukštas kraujospūdis, padidėjęs širdies susitraukimų dažnis, rūkymas, labai didelės kofeino dozės, daug puodelių kavos per dieną, nemiga. Visa tai išbalansuoja organizmą", - pasakojo Ž. Petrulionienė.

Pašnekovė pabrėžia, kad žmogaus organizmui ypatingai būtinas naktinis poilsis, mat žmogui miegant sumažėja kraujospūdis bei širdies susitraukimų dažnis. Nesant kokybiško poilsio naktį, kraujospūdis ir širdies susitraukimų dažnis nesumažėja, gali spazmuoti kraujagyslės, didėja krešulių susiformavimo rizika

„O tai yra ūmaus infarkto ir ūmaus insulto rizikos veiksniai", - sakė medikė.

Klausiama, ar žmogui gali pakakti 4-5 valandų miego per naktį, Ž. Petrulionienė teigė, jog mediciniškai įrodyta, kad žmogui ilsėtis reikia daugiau valandų.

„Asmeniui tam tikrame amžiaus tarpsnyje gali atrodyti, kad jam pakanka, bet organizmo bioritmams to negana. Mediciniškai įrodyta, kad organizmas turi ilsėtis daugiau valandų tam, kad pailsėtų visos organų sistemos. Ir tai susiję su tuo, kad kiekvienas žmogus turi savo vidinį biologinį laikrodį. Tai yra cirkadiniai paros ritmai, kurių reikia paisyti: dieną dirbti, naktį miegoti ir miegoti pakankamą valandų skaičių", - teigė pašnekovė.

Pasak jos, jeigu žmogus ilgą laiką neišsimiega, vis tiek anksčiau ar vėliau organizmas duos tai suprasti – ženklas dažniausiai būna liga.

Pasiteiravus, kodėl žmonės suserga baigę ypatingo susikaupimo reikalavusius darbus, Ž. Petrulionienė paaiškino, kad lėtinio streso metu organizmas būna kovinėje parengtyje, o stresui pasibaigus gynyba susilpnėja.

„Įrodyta, kad pasibaigus stresui visi liekamieji reiškiniai tęsiasi dar kurį laiką. Ir dažniausiai po to pradeda lįsti įvairios ligos. Netgi jeigu kalbėtume apie trumpalaikį stresą, pavyzdžiui, didžiulį konfliktą darbe arba namuose, pastebėta, kad infarktai ir insultai ištinka ne paties streso metu, o dažnai keletą parų po to. Ir dar ką noriu pasakyti, kad lėtinis stresas ir didelė įtampa yra ne tik širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys, bet apskritai silpnina mūsų imuninę sistemą. Tuomet mes tampame mažiau atsparūs virusinėms ir baktrinėms infekcijoms, o ilgainiui – mažiau atsparūs onkoliginių ligų išsivystymui", - sakė medikė.