Ir ką tai rodo? Talentingo ir išsilavinusio lietuvių kario Nodamo žygdarbis XIII amžiaus Kolainiuose. Patiekalas, kuris galėjo būti ant Mindaugo stalo ir tragedija Žasliuose, - tokios mįslės bus narpliojamos kartu su Virginijumi Savukynu laidoje „Istorijos detektyvai“ šį trečiadienį 21.45 min. per LRT televiziją.
Silkė – puiki žuvis. Tai žinojo mūsų tėvai ir seneliai, labai ją mėgę. Tačiau silkė užmena labai rimtą mįslę. Tiksliau – jos kaulai. XIII – XIV amžiuje Baltijoje buvo gausybė silkių, lietuviai gyveno netoli šios jūros. Tačiau ant jų stalo šios žuvies nebuvo. Kodėl?
Spręsdami šią mįslę „Istorijos detektyvų“ kūrybinė grupė sukorė daugiau nei pusantro tūkstančio kilometrų kelio: važiavo į Marienburgą, Latviją, o galiausiai atsidūrė Jurbarke. Čia XIII amžiuje gyveno drąsus vadas Surminas ir kūrybingas bei išsilavinęs karys Nodamas. 1290 metais kryžiuočiai išplaukė su laivu per Nemuną. Lietuviams tai nepatiko, tačiau jie nežinojo, kaip juos pasiekti. Ir pasitelkė išradingumą. Kaip jiems pavyko nugalėti priešą? Tai sužinosite laidoje.
Ir galiausiai atsakysime į klausimą: kada Jogaila pirmą kartą pamatė Baltijos jūrą. „Lietuviai tikrai nebuvo jūrų tauta, nes juos nuo jūros skyrė kuršiai, ir kautynių vandenyje mes nežinome. Žinome nedidelius lietuvių laivelius, kuriais jie perplaukdavo kokią kliūtį, o tie laiveliai buvo labai paprasti ir greičiausiai tai buvo oda aptrauktas karkasas. Tai nebuvo rimtos iš lentų suręstos valtys. Tai buvo labiau, kaip dabar sakytume, specialiųjų dalinių naudojami persikėlimo įrankiai. Apie laivyną lietuvių tikrai negalėtume kalbėti XIV amžiuje“, sako istorikas Artūras Dubonis.
Laidoje taip pat startuoja nauja rubrika – „Kulinarijos detektyvai“. Šį kartą gaminsime patiekalą, kuris galėjo būti ir ant Mindaugo stalo. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto prodekanas Rimvydas Laužikas mums padės susiorientuoti mūsų protėvių virtuvėje.
Žurnalistė Aurelija Savickienė toliau nagrinės sovietmečio tragedijas. 1975 metais įvyko didžiausia traukinių katastrofa Lietuvoje. Keleivinis traukinys Vilnius – Kaunas ties Žaslių geležinkelio stotimi užsidegė. Ilgus metus apie avariją buvo tylėta. Šįkart, remdamiesi slaptais dokumentais ir liudininkų prisiminimais, mes papasakosime ne tik apie avarijos priežastis, bet ir apie nutylėtas aukas.
„Nieko ten neatsimeni, šoke visi buvome, - pasakoja tuo traukiniu važiavęs gydytojas Vytautas Gilaitis, sėdėjęs pirmame vagone. – Net nepamenu, kaip iššokau iš traukinio: ar per duris, ar per skylę, o gal langą. Pabėgėjus kažkas suūžė... Įsivaizduokite, kaip dega benzinas, kokios liepsnos. Prie ten prieiti buvo neįmanoma, kažką išgelbėti – be šansų. Kraupus vaizdas“.
Ilgus metus buvo skelbtos ne daugiau kaip dvidešimties žuvusiųjų pavardės, tarp jų du keleivius išgelbėjusio Arvydo Garnio. „Žmonės matė, kad jis išnešė dvi mergaites. Jau buvo plaukus apdegęs, be striukės. Dar bėgo atgal į traukinį – tiesiai į ugnį. Daugiau jo niekas nematė“, - ašaras braukdama pasakoja A.Garnio motina Veronika Garnienė.
Sovietiniais metais avarijos aukų skaičius buvo itin slepiamas, o ir patys katastrofos liudininkai pripažįsta, kad tuo laikotarpiu jie negalėjo drąsiai pasakoti apie avarijos aplinkybes ir ypač aukas. Tačiau šįkart jie garsiai prabils. Jų žodžius patvirtins archyvuose rasti dokumentai.
„Istorijos detektyvai“ - trečiadienį 21.45 val. per LRT telelviziją.